„Litgrid“ akcininkai praėjusį pirmadienį pritarė 38,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutarčiai su pernai liepą skelbto konkurso nugalėtoja „Žilinskis ir Co“, kuri iki 2025 metų birželio turėjo suprojektuoti ir nutiesti naują perdavimo liniją, tačiau ketvirtadienį „Litgrid“ pranešė, kad įmonė atsisakė pasirašyti sutartį ir bus skelbiamas naujas konkursas.
Ž.Matuzas sako, jog sprendimą lėmė dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusija i ir Baltarusijai pabrangusios medžiagos, komponentai, kuras.
„Bendra tendencija – jeigu tu skaičiavai pasiūlymą, pavyzdžiui, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kai nebuvo karinių veiksmų Ukrainoje ir kitų reikalų, tos kainos dabar yra visiškai neadekvačios. Matote, kiek yra pabrangęs kuras – apie keturiasdešimt procentų, kiek pačios medžiagos. Yra dar kitos dalys ir tam tikrų medžiagų pagal saugumo politiką ir Europos Sąjungos direktyvas negalima importuoti iš tam tikrų šalių“, – BNS sakė „Žilinskis ir Co“ vadovas.
„Rangovo lūkestis dirbti bent jau ne „į minusą“. Tokių sąlygų, kurios dabar įvyko, joks rangovas negalėjo numatyti“, – pridūrė jis.
„Litgrid“ BNS informavo, jog įmonė „Žilinskis ir Co“ sutartį atsisakė pasirašyti dėl smarkiai pasikeitusios statybinių medžiagų tiekimo rinkos: kainų augimo ir karo Ukrainoje.
„Karo įtaka taip pat sąlygojo sankcijas bei apribojimus statybinių medžiagų ir komponentų importui iš nacionaliniam saugumui grėsmę turinčių teritorijų, kurių pakeitimą rangovas mato kaip papildomas sąnaudas“, – komentare BNS teigė „Litgrid“ Sinchronizacijos centro vadovas Mindaugas Ivanavičius.
Jis ketvirtadienį teigė, kad nepavykus surasti sprendimo su konkursą laimėjusiu rangovu, konkursą įmonė skelbs iš naujo – bendrovė atsižvelgs į rinkos tendencijas ir pokyčius, be to, tai neturės įtakos sinchronizavimo projekto terminams.
Penktadienį BNS jis patikslino, kad naują konkursą „Litgrid“ planuoja skelbti birželio mėnesį, dėl to, tikėtina, projekto įgyvendinimas vėluos kelis mėnesius.
Pasak Ž.Matuzo, sprendimą dėl dalyvavimo naujame konkurse „Žilinskis ir Co“ priims įvertinusi, kaip keisis medžiagų kaina rinkoje ir jų pristatymo terminai.
330 kV oro linija Vilnius-Neris kartu su pernai rekonstruota oro linija Lietuvos elektrinė-Vilnius ir veikiančia oro linija Lietuvos elektrinė-Neris aplink sostinę sukurs 330 kV žiedą, kuris užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione tinklus sinchronizuojant su kontinentine Europa.
Nauja beveik 60 kilometrų ilgio linija bus tiesiama nuo Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje esančios Neries transformatorių pastotės iki Marijampolio seniūnijos, kur susijungs su esama 330 kV oro linija Vilnius-Molodečno. Nuo šio taško bus rekonstruojama 22,7 km esamos linijos atkarpa iki Vilniaus transformatorių pastotės Panerių seniūnijoje.
Linijos Vilnius-Neris statyba yra vienas iš 15-os strateginių valstybės projektų, būtinų Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis siekiama ne vėliau nei 2025 metais.
