Vyriausybė per posėdį iš esmės pritarė karantino švelninimo strategijai, kur galima epidemiologinė situacija Lietuvoje yra suskirstyta į keturis scenarijus.
Šie scenarijai žymimi A, B, C ir D, kai A sergamumo COVID-19 prasme yra geriausias, o D – blogiausias scenarijus.
Aktualiausioje strategijos versijoje, kurią turi 15min, yra numatyta, jog Lietuva dabar yra C scenarijaus dalyje, kur sergamumas COVID-19 siekia 200–500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites.
Dokumente numatyta, kad esant tokiam sergamumui Vyriausybė gali leisti atverti nebūtinųjų prekių parduotuves, kurių plotas siekia iki 100 kvadratinių metrų. Tokios parduotuvės turi turėti atskirą įėjimą iš lauko. Joms reikėtų riboti pirkėjų srautą taip, kad vienam pirkėjui tektų 20 kvadratinių metrų ploto.
Grožio paslaugas būtų leidžiama teikti užtikrinant, jog vienam paslaugos gavėjui tektų ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto. Taip pat paslauga būtų teikiama vienam žmogui vienu metu.
Vis dėlto planas dar bus pakoreguotas iki trečiadienio, kai Vyriausybė jį patvirtins galutinai.
Tą pačią dieną Ministrų kabinetas žada ir galutinį nutarimą, kokiems prekybos verslams ir paslaugų sektoriaus veikloms leis atsiverti nuo ateinančio pirmadienio.
„Trečiadienį Vyriausybės posėdžiui yra pateikiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame (...) numatoma veiklų pradžia nuo ateinančio pirmadienio“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, trečiadienį Vyriausybė svarstys nuo kitos savaitės leisti veikti daliai lauko ir vidaus parduotuvių, atsižvelgiant į jų plotą, taip pat leis teikti grožio paslaugas ir individualias treniruotes lauke.
Be to, ministrė pirmininkė pranešė, kad verslams, kuriems bus galima atsidaryti, norint pradėti veiklą rekomenduojama dėl COVID-19 ištestuoti savo darbuotojus, o testavimo kaštus turėtų padengti valstybė.
Praėjusią savaitę Vyriausybė leido veikti slidinėjimo centrams, tačiau sukėlė erzelį dėl parduotuvių ir grožio salonų atvėrimo. Iš pradžių skelbusi, jog dėl to bus sprendžiama per Vyriausybės posėdį, šį klausimą ji galiausiai paliko nesvarstytą, kai minimiems atvėrimams nepritarė Ekspertų taryba.
Tokie sprendimai sukėlė minėtuose sektoriuose dirbančių žmonių protestus, o smulkiojo verslo atstovai pareiškė ketinantys karantino ribojimus apskųsti teismui.
I.Šimonytė sakė, kad ekspertų nuomonė dėl planuojamų laisvinimų nėra pasikeitusi, todėl Vyriausybė „prisiima tam tikrą riziką“.
Pasak jos, turint tai omenyje, atlaisvinimo pasekmės epidemiologinei situacijai bus akylai stebimos, o matant padėties blogėjimą, ribojimai vėl būtų griežtinami.
Vyriausybė planuoja karantiną švelninti skirtingais mastais – dalis atlaisvinimų vyktų nacionaliniu mastu, o dalis – atskirose savivaldybėse, kur susirgimų COVID-19 skaičius yra palyginti nedidelis.
Vis dėlto atlaisvinimai prekybai ar paslaugų teikimui bus vykdomi nacionaliniu mastu, siekiant nekurti traukos taškų regionuose, sakė premjerė.
R.Vainienė – už leidimą atsidaryti didesnėms parduotuvėms
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė tikina, kad turėtų būti leista veikti didesnėms nei 300 kv. metrų ploto parduotuvėms.
„Gera žinia ir bloga žinia. Gera ta, kad atidaro, kaip ir mes siūlėme, kad numato prekybos vietų atidarymą su įėjimu iš lauko, ir gera žinia yra tai, kad numatytas vienam žmogui kvadratūros ribojimas 20 kvadratinių metrų, mes siūlėme 30 metrų – net ir didesnį. Ir tokia nelabai gera žinia, tokia su klaustuku, – dėl to prekybinio ploto – 300 kv. metrų. Tai yra labai mažo formato parduotuvės“, – BNS sakė R.Vainienė.
Pasak jos, dalį parduotuvių ploto užima prekės, prekystaliai, tad tikimasi, bus leista veikti ir didesnėms parduotuvėms, pritaikius tam tikrus ribojimus. Anot jos, mažo formato maisto parduotuvė yra 500 kv. metrų ploto.
„Ir mums yra dar klausimas, ar bus leidžiama atriboti, pavyzdžiui, jeigu parduotuvė yra 350 kvadratų, ar atribojus juos, atitvėrus, kad žmogus ten neitų, ar bus galima veikti. Tai, galima sakyti, dvi geros žinios ir viena tokia su klaustuku“, – kalbėjo R.Vainienė.
Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį sakė, kad atidaromų parduotuvių plotas galbūt galėtų būti iki 300 kv. metrų, bet dėl to dar turės galutinai apsispręsti Vyriausybė.
Kalbėdama apie epidemiologinę situaciją prekyboje, R.Vainienė patikino, kad ji yra gera.
„Mes esame tuo įsitikinę, nes tai įrodo veikiančių parduotuvių epidemiologinė situacija, darbuotojai serga mažai, pirkėjai neužsikrečia. Mes žinome, kad galime veikti saugiai. Dėl to nematome nė vienos priežastis, nė vieno argumento, kodėl negalima atsidaryti. Dar daugiau, mes netgi galvojame, kad būtų galima dar ir kitą žingsnį žengti nelaukiant. Virusas plinta ne prekyboje", – kalbėjo asociacijos direktorė.
Mes žinome, kad galime veikti saugiai.
Ne maisto prekių parduotuvėms ir grožio salonams uždrausta veikti nuo pernai gruodžio vidurio, Vyriausybei smarkiai sugriežtinus karantiną.
