Ortopedijos ir sveikatingumo klinikos „Medilita“, užsiimančios ortopedijos gaminių gamyba ir pritaikymu pacientams, vadovė Jolita Barkauskienė neslepia nusivylimo – privati medicinos įstaiga dar nespėjo atsigauti dėl sustojusios veiklos per karantiną, o šią savaitę darbus paralyžiavo neveikianti e.sveikatos sistema.
Įmonė pagal užsakymus gamina ir pritaiko klientams protezus, teikia reabilitologo ir kitų specialistų konsultacijas, tačiau norint tą padaryti būtini šeimos gydytojų siuntimai pas kitus gydytojus ir į sanatorijas, kurie išrašomi per e.sveikatą.
„Viskas stoja, nes nematome e.sveikatoje siuntimų. Negauname siuntimų – negaminame protezų, negalime pacientų į reabilitacijas išvežti. Kadangi viskas nusikelia, negauname pajamų. Liepą uždirbsime tik apie 50 proc. pajamų palyginus su birželiu. Ir taip apyvartos siekia gal 30 proc. prieškarantininio lygio, o dar e-sveikata užlūžo“, – kalbėdama 15min apgailestavo J.Barkauskienė.
Ir taip apyvartos siekia gal 30 proc. prieškarantininio lygio, o dar e-sveikata užlūžo“, – kalbėdama 15min apgailestavo J.Barkauskienė.
„Medilita“ vadovė tvirtino, kad valstybinės sveikatos įstaigos ieško įvairių sprendimo būdų, išrašinėja popierinius siuntimus, tačiau pacientams, kurių judėjimo galimybės apribotos, sudėtinga nuvykti pas gydytojus, o ir eilės didelės.
„Be to, savaitė jau prarasta, pajamų už ją nebegausime“, – priduria J.Barkauskienė, apgalestaujanti, kad taip ir neaišku, kada e.sveikata bus atstatyta.
Registrų centras neprognozuoja, kada ši sistema pradės veikti.
Neveikė daugelis registrų
Dėl pirmadienio liūties, kai užliejus Registrų centro serverines nustojo veikti dauguma registrų ir informacinių sistemų, stojo įvairių įmonių ir įstaigų darbai.
Vaistininkai negalėjo aptarnauti klientų, nes nebuvo galimybės prieiti prie elektroninių receptų, notarų veikla buvo paralyžiuota, nes neveikė Gyventojų, Hipotekos ir Areštų registrai, smarkiai strigo Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, negalėjo dirbti ir nekilnojamojo turto vertintojai.
Registrų centras skelbia, kad šiuo metu jau veikia pagrindiniai šalies registrai, tokie kaip nekilnojamojo turto, adresų, juridinių asmenų, hipotekos, turto arešto aktų, sutarčių, vedybų sutarčių, įgaliojimų.
Darbuotojus išleido anksčiau namo
Topografijos, geodezijos ir žemėtvarkos srityse dirbančios įmonės „Geolinija“ savininkas Stanislovas Jucevičius 15min tvirtino, kad sutrikus registrų veiklai kilo problemų ir matininkams, tad įmonė bandė perplanuoti darbus.
„Kiekvieną dieną savo darbe dirbame su Gyventojų, Adresų registrais. Kadastro duomenų bylų perdavimas vyksta per Geomatininko ir Matininko sistemas Registrų centre. Tas dienas praktiškai nieko negalėjome daryti. Stojo darbai, nebent į kitas sritis darbuotojus perskirstėme, pavyzdžiui, kad atliktų matavimus lauke“, – pasakojo vadovas, pridūręs, kad vis tiek dalis darbuotojų, kurie turėjo dirbti su registrų duomenimis, buvo išleisti namo anksčiau.
S.Jucevičius skaičiuoja, kad įmonė finansinių nuostolių patirs, tiesa, praradimai nebus dideli.
Patirtus nepatogumus mini ir statybos bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, 15min pasakojęs, kad bendrovė dėl trikdžių vėlavo atlikti darbus.
„Blogai tai (sutrikusias Registrų centro informacines sistemas – red. pastaba) vertinu, nes neveikė tai, ko reikia mūsų darbui, ir tai erzina: jei reikia registruoti ar detalųjį planą, ar kadastrinių matavimų bylas, viską per Registrų centrą darome. Sunku suskaičiuoti nuostolius, bet nepatogumų patyrėme. Tai blogai – vėluojame, negalime pateikti dokumentų, žmonės laukia, tikisi. Toks jovalas“, – sakė A.Avulis.
Sunku suskaičiuoti nuostolius, bet nepatogumų patyrėme. Tai blogai – vėluojame, negalime pateikti dokumentų, žmonės laukia, tikisi. Toks jovalas“, – sakė A.Avulis.
Paveikė ir „Luminor“ klientus
Dėl sutrikusios Registrų centro veiklos su problemomis dalis įmonių susidūrė netiesiogiai – negalėdami per mobilųjį parašą prisijungti prie „Luminor“ banko.
Kaip 15min jau rašė, mobilųjį parašą naudojantys klientai negalėjo prisijungti prie internetinių paslaugų šiame banke. Nesklandumų banko klientai patyrė, nes „Luminor“ naudoja tokį mobiliojo parašo sprendimą, kuris tiesiai siejasi su Registrų centru, ne mobiliojo ryšio operatoriais.
Registrų centras skelbia, kad e.parašo paslaugas banko klientams jau atkurta, tačiau įmonės dalijasi per šias kelias dienas patirtais keblumais.
UAB „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė 15min apgailestavo, kad kelias dienas negalėjus prisijungti prie „Luminor“ elektroninės bankininkystės, sąskaitoje buvę pinigai liko įšaldyti.
„Be to, negalėjau matyti, kas sumokėjo už prekes. Kol nematome pinigų, negalime duoti prekių. Visi nori prekių operatyviai, piktinasi, sako, kad pinigus sumokėję. Mums negarbė, įmonės reputacija kenčia“, – skundėsi verslininkė.
Kol nematome pinigų, negalime duoti prekių. Visi nori prekių operatyviai, piktinasi, sako, kad pinigus sumokėję. Mums negarbė, įmonės reputacija kenčia“, – skundėsi verslininkė.
Keturiuose skirtinguose bankuose sąskaitas turinčią verslininkę ypač papiktino, kad apie trukdžius bankas klientų neinformavo, o susisiekti buvo neįmanoma nei telefonais, nei el. paštu.
Tad I.Spudienė apsisprendė po 13 metų nutraukti sutartį su banku ir svarsto, kad „Luminor“ dėl nesklandumų su Registrų centro sistemomis turėjo patirti nemažai nuostolių.
Nukentėjo smulkieji
Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) prezidentas, įmonės „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius 15min tvirtino, kad didžiausių problemų patyrė smulkios įmonės, turinčios sąskaitą tik „Luminor“ banke.
Jų veikla buvo suparalyžiuota, nes neveikiant elektroninei bankininkystei įmonės negalėjo sumokėti atlyginimų darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais.
„Jei turi tik sąskaitą „Luminor“, tai viskas, negali vykdyti veiklos – nei darbuotojams sumokėsi, nei mokesčius, nei tiekėjams už medžiagas ir žaliavas. Ir PVM mokėjimas šią savaitę“, – prisiminė T.Jaskelevičius.
„Arginta Engineering“ turi 12 sąskaitų skirtinguose bankuose įvairiose šalyse, tad problemų išvengė.
„Didesnės įmonės, kaip mūsų, neturi problemų, nes keliuose bankuose atsidarę sąskaitas. Mes avansus darbuotojams penktadienį iš kito banko sumokėjome“, – pridūrė T.Jaskelevičius.
Verslininkai stebisi neatsakingumu
Kalbinti vadovai stebisi, kad Registrų centro informacinės sistemos galėjo būti tokios pažeidžiamos.
„Neatsakingai Registrų centras pasielgė, negalima statyti serverines neapsaugotose vietose – turi būti atsarginiai serveriai. Visos Lietuvos duomenis saugo, bet požiūris į duomenų apsaugą atsainus.
Visos Lietuvos duomenis saugo, bet požiūris į duomenų apsaugą atsainus.
Visiškai nepateisinu – nori valdyti visus duomenis, ne tik geografinius, bet ir informacinius, tačiau atskleidžia tokį pasiruošimą saugojimui“, – kritikavo „Geolinija“ savininkas S.Jucevičius.
A.Avulį nustebino, kad Registrų centras problemas šalina net kelias dienas ir lygina, jog privatus verslas paprastai dirba dieną naktį, kol problemą išsprendžia.
„Taip neturėtų būti gerai dirbant geroje valstybėje. Tai įrodo, kad prastai esame pasiruošę, prastas profesionalumo lygis, prastai šalinami trūkumai. Mes tokiais atvejais dirbame 24 val per parą – jei yra sutrikimų, tai mums nėra nei dienos, nei vakaro, nei nakties. Būna, kad per liūtį pribėga į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę vandens – lekiame kaip gaisrininkai išsiurbti. O čia per penkias dienas neatstatytas darbas. Tai neįtikėtina“, – stebėjosi A.Avulis.
Mes tokiais atvejais dirbame 24 val per parą – jei yra sutrikimų, tai mums nėra nei dienos, nei vakaro, nei nakties. O čia per penkias dienas neatstatytas darbas. Tai neįtikėtina“, – stebėjosi A.Avulis.
Tuo tarpu T.Jaskelevičius pabrėžia, kad savo įmonėje serverius, kur saugomi visi duomenys ir brėžiniai, bendrovė apsaugojusi trimis apsaugos lygiais.
„Negalime vykdyti veiklos, jei serveris sustoja, nes tada ir veikla sustoja – juk viskas skaitmenizuota. Šiuo atveju: išleisti, tiksliau, pavogti pinigai ir nepadarytas darbas. Jei privačioje įmonėje taip atsitiktų, pirkimų skyrius tą pačią dieną būtų atleisti“, – pabrėžė T.Jaskelevičius.
Jis pridūrė, kad šis atvejis dar kartą atkreipia dėmesį į įsisenėjusias viešųjų pirkimų bėdas, apie kurias kalbama dešimtmetį, bet iš esmės niekas nesikeičia.
