Vakarų Europoje šią savaitę vyravusi karščio banga pridarė nemažai žalos. Ypatingai ji paveikė prie didelių karščių nepratusią Jungtinę Karalystę.
Čia pirmą kartą užfiksuota aukštesnė nei 40 laipsnių Celsijaus temperatūra – Koningsbyje, Linkolnšyro grafystėje, termometrai rodė 40,3 laipsnių, o dar 33 vietovėse buvo užfiksuota ankstesnė aukščiausia Jungtinės Karalystės temperatūra – 38,7 laipsnio, nustatyta 2019 m., rašo BBC.
Kelios priešgaisrinės tarnybos paskelbė apie didelius, karščių sukeltus gaisrus įvairiose šalies dalyse. Kai kurie geležinkelio maršrutai buvo atšaukti perkaitus bėgiams arba jiems įlinkus. Problemų patyrė ir kai kurie oro uostai, kurių kilimo ir tūpimo takų asfaltas tiesiog pradėjo lydytis. Štai Londono Lutono oro uoste pirmadienio popietę laikinai buvo uždaryti skrydžiai dėl kilimo ir tūpimo tako defekto.
Be to, kai kuriose darbovietėse temperatūra galėjo pasiekti iki 40 laipsnių Celcijaus, rašo britų naujienų portalas „SkyNews“.
„Mes visi mėgstame, kai išlenda saulė, tačiau darbas leipstant kepykloje ar tvankiame biure gali būti nepakeliamas ir pavojingas“, – leidinys cituoja šios šalies Profesinių sąjungų kongreso (TUC) generalinę sekretorę Frances O'Grady.
Tad Profesinių sąjungų kongresas (TUC) paragino daugumai profesijų nustatyti ne aukštesnę kaip 30 laipsnių temperatūrą darbo vietoje, o dirbantiems įtemptą darbą – ne aukštesnę kaip 27 laipsnių.
Penktadienį karščių laukiama ir Lietuvoje - kaip prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, termometro stulpelis penktadienį pasieks 31 laipsnį Celsijaus.
Tad štai 4 dalykai, kuriuos reikėtų žinoti, kad darbas karštyje nevirstų sveikatos problemomis.
1. Leistina temperatūra darbo vietoje
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) 15min informavo, kad leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo.
Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.
2. Apranga: neleidžiama dirbti išsirengus iki pusės
VDI teigimu, ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais.
Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
3. Privaloma suteikti pertraukas
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos.
Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
4. Kondicionierių srovė neturi pūsti į darbuotoją
Kaip atkreipia dėmesį VDI astovai, įprastai perkaistama esant aukštai oro temperatūrai, didelė santykinė oro drėgmei, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Norint to išvengti, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos.
Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Kondicionierių filtrai turėtų būti tinkamai išvalyti.
Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą.
Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.
Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
VDI įspėja, kad dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
