Pranešimas paskelbtas praėjus savaitei, kai SAS pareiškė sieksianti pritraukti 9,5 mlrd. kronų (968 mln. JAV dolerių) naujo kapitalo.
„Atsižvelgdami į vyriausybės mandatą sumažinti savo akcijų paketą (bendrovėje SAS), sakome „ne“ kapitalo injekcijai į SAS restruktūrizavimo planą“, – spaudos konferencijoje teigė pramonės ministras Karlas-Petteris Thorwaldssonas.
Jis pridūrė, kad valstybė nebus ilgalaike bendrovės akcininke.
Švedija ir Danija yra pagrindinės SAS akcininkės, kurių kiekviena valdo 21,8 proc. dalis, per pastaruosius dvejus metus padidėjusias dėl gelbėjimo planų, susijusių su COVID-19 pandemija.
Švedijos vyriausybė siūlys parlamentui leisti SAS skolą valstybei konvertuoti į akcinį kapitalą, pažymėjo K.-P.Thorwaldssonas.
Pareiškime SAS teigė, kad tai yra „svarbus žingsnis link pertvarkos plano sėkmės“.
Vasario mėnesį bendrovė pradėjo įgyvendinti didelio masto sąnaudų mažinimo planą, pavadintą „SAS Forward“, kuris apima „lėktuvų laivyno pertvarkymą“ ir „persiorientavimą“ į tolimus skrydžius.
Smarkiai nuo pandemijos nukentėjusi SAS jau 2020 metais atsisakė 40 proc. savo darbo jėgos – iš viso 5 tūkst. darbuotojų.
Antrąjį šių metų ketvirtį oro linijų bendrovė patyrė 1,5 mlrd. Švedijos kronų (155 mln. JAV dolerių) grynųjų nuostolių, palyginti su 2,4 mlrd. kronų nuostoliais analogišku laikotarpiu prieš metus.
