Dar nuo vaikystės išlikusi tradicija Kūčių vakarienę valgyti pas močiutę šiais metais taip pat nebus sulaužyta. Tik prieš mėnesį tarptautiniame virėjų konkurse „Pasaulio virėjų taurė 2010“ Liuksemburge iškovojusi sidabro medalį Liucija mintyse jau planuoja šventinę vakarienę ir naujus patiekalų receptus, kurie galėtų paįvairinti Kūčių stalą.
Tradicijos močiutės namuose
Šventinę vakarienę L. makovska ir jos šeima visada valgo pas močiutę. Patiekalų ruošimas močiutės namuose nuo vaikystės buvo ypatingas ir šventiškas procesas. „Svarbiausia taisyklė – maistas turi būti neriebus, jame negali būti grietinės ar sviesto. Ant stalo taip pat visada dedame žuvies ir daržovių patiekalų, be kuriai stalas tampa tarsi neužpildytas“, – pasakojo technologė.
Paklausta kokie kiti šventiniai valgiai patiekiami ant Kūčių stalo, L. Makovska pradėjo skaičiuoti lenkdama rankos pirštus: spanguolių kisielius, aguonų pienas, pyragėliai, kelių rūšių kepta žuvis, kelių rūšių silkė, troškinti rauginti kopūstai su baravykais, su cukrumi susluoksniuoti dideli mieliniai blynai, mišrainė. „Tai nėra taisyklė, – kalbėjo pašnekovė, – ir šie patiekalai dažnai yra keičiami, kasmet ruošiami pagal skirtingus receptus“. Pavyzdžiui, žuvis būtinai turi būti kelių rūšių, prie jos patiekiamas skirtingas garnyras ir padažai.
Tradiciniu Kūčių patiekalu dar nuo vaikystės išliko pyragėliai su aguonomis. Anot L. Makovskos, tai yra paprasti ir niekuo neišsiskiriantys pyragėliai. Bet kadangi dar nuo vaikystės pyragėliai kepami tik vienąkart kartą metuose, jie padeda sukurti ypatingą šventinę nuotaiką.
Šv. Kalėdoms – ypatingas padažas
Daugelis turbūt galvoja, kad prie maisto dirbančiai technologei nėra nieko lengviau, nei paruošti šventinę vakarienę ir visi namiškiai džiaugiasi, jog maistu tikrai bus pasirūpinta. Tačiau Liucija prisipažįsta, jog darbas prie maisto labai sumažina norą gaminti dar ir namuose. Per šventes, jubiliejus, draugų vakarėlius ar kitas svarbias progas draugai tikisi, jog bus paruoštas išskirtinis patiekalas ar užkandžiai, tačiau kasdien šeimininkauti virtuvėje L. Makovska dažnai nelieka ne tik noro, bet ir pritrūksta laiko.
Vis gi šventinei Kūčių vakarienei ar Kalėdų pietums L. Makovska stengiasi palepinti namiškius pagamindama kažką ypatingo. Per Šv. Kalėdas visi namai kvepia nuo kepamos anties, kuri valgoma su grikiais, obuoliais ir kitais džiovintais vaisiais, užpilama spanguolių ir raudonojo vyno padažu su čiobreliais.
Gaminant šventinius patiekalus „Čili“ technologė siūlo nebijoti išbandyti kažką naujo. Šventiniam ir jaukiam šeimos pasisėdėjimui per Šv. Kalėdas puikiai tiktų žąsys, antys ar kalakutai, patiekti su ypatingu padažu –pagardintu gvazdikėliais, anyžiais ar čiobreliais. Šie prieskoniai sustiprintų žiemiškų motyvų dominavimą ir paverstų šventinius patiekalus ypatingais. Šalia paukštienos puikiai dera su cinamonu keptas obuolys. „Tokio padažo kasdien neruoši, todėl jis ir gali tapti ypatinga šventine tradicija“, – sakė L. Makovska.
Raudonojo vyno ir spanguolių padažas
200 ml raudonojo vyno (labiausiai tinka sausas arba stalo)
200 ml natūralių apelsinų sulčių
150 g spanguolių džemo arba uogienės
1 citrina
Žiupsnelis druskos
Šviežiai malti juodieji pipirai
100 g šviežių arba šaldytų spanguolių
Čiobrelių
Gvazdikėlių
Į puodą supilti raudonąjį vyną ir apelsinų sultis. Viską užvirinti ir nugarinti apie ¼ skysčio kiekio, tada supilti spanguolių džemą, išspausti citrinos sultis ir sutarkuoti žievelę. Visą padažą užvirinti, pavirti 5 – 10 min. Sudėti druską, pipirus, čiobrelius ir gvazdikėlius ir pavirti dar keletą minučių. Gautą masę nukošti, sudėti šviežias ar šaldytas spanguoles ir pakaitinti pora minučių.
Karštas padažas ypatingai tiks prie keptos anties, vištos ar kalakuto.
