Didžiausias Lietuvoje alaus gamintojas „Švyturys-Utenos alus“ švenčia solidų bendradarbiavimo su prekybos tinklu „Maxima“ jubiliejų – 30-metį. Kaip pasakoja „Švyturys-Utenos alus“ pardavimo direktorius Mindaugas Čižauskas, jeigu reikėtų kalbėti apie įmonių bendradarbiavimą nuo pirmųjų dienų, apie tai išeitų bene istorinė knyga, mat jų verslo ryšiai užsimezgė dar prekybos centro veiklos pradžioje, tuo metu dar kitu vardu žinomam „Švyturiui“ taip pat žengiant pirmuosius žingsnius nepriklausomos Lietuvos rinkoje.
„Tai buvo visai kitokie laikai, ekonominė situacija Lietuvoje buvo tikrai sunki, gyvenome dar deficito laikais, kai nuolat trūkdavo įvairių prekių, kai nebuvo nei normalių tiekimo grandinių, nei aptarnavimo grandinės, o apie technologinius sprendimus buvo galima paskaityti tik futuristinėse knygose. Todėl nuostabu matyti, kad per tuos metus kartu atėjome į šiandieną, kuomet esame dvi išvystytos įmonės su savo aiškiomis vertybėmis, profesionaliais darbuotojais, sava kultūra ir stipria verslo etika“, – džiaugiasi M.Čižauskas.
Kaip priduria jis, dirbant su „Maximos“ profesionalų komanda visada tenka pastebėti dvi bendradarbiavimo puses: pirmoji – darbas lengvesnis ir sklandesnis, antroji – darbas sunkesnis, nes tiekėjas privalo išlaikyti aukštus bendradarbiavimo standartus.
„Todėl pasiruošimas bet kokiems naujiems projektams, kad ir naujo produkto įvedimui į „Maxima“ parduotuves, tampa gan atsakingas, privalome turėti labai aiškius kriterijus: į kokį vartotojų segmentą taikome, kas bus vartotojas, kas bus pirkėjas, kur produktą norėtume pastatyti parduotuvėje, kokia turi būti navigacija iki produkto, nebeužtenka sakyti – „na pabandom, gal bus geri pardavimai“. Aukšti standartai tobulina partnerius iš abiejų pusių, todėl labai vertiname abipusį bendradarbiavimą“, – sako pardavimo direktorius.
Jis taip pat pripažįsta, kad tinklas smarkiai prisidėjo ir prie „Švyturio-Utenos“ augimo – šiuo metu „Maxima“ yra didžiausias ir daugiausia jų produktų parduodantis tinklas Lietuvoje. „Be „Maximos“ būtų gana sudėtinga įsitvirtinti Lietuvos rinkoje ir aprėpti tokią plačią pardavimų geografiją. Kartais pajuokaujama, kad jeigu esi „Maximos“ lentynose, tai esi Lietuvos rinkoje, jei ne – tai ne. Šiame posakyje yra didelė dalis tiesos – jį perfrazuojant galiu pasakyti, kad pagrindinis „Maximos“ privalumas – ji maksimaliai mus priartina prie mūsų vartotojų. Ir daro tai sklandžiai ir kokybiškai“, – šypsosi M.Čižauskas.
Nealkoholinio alaus pardavimai smarkiai augo
„Švyturys-Utenos alus“ gali pasidžiaugti ir per pandemiją atsiradusia nauja tendencija – nealkoholinio alaus Lietuvoje pardavimai pernai vėl kilo dviženkliais skaičiais.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad pirkėjai nealkoholinio alaus parduotuvėse kiekvienais metais įsigyja vis daugiau ir tai rodo visuomenės įpročių bei gyvensenos permainas.
„Dirbdami su gėrimų pramonės lyderiu jau 30 metų, kartu išmokome daug vertingų pamokų. Geriau atpažįstame naujus pirkėjų poreikius ir galime greičiau juos patenkinti. Išaugęs nealkoholinių gėrimų pasirinkimas ir įvairovė – pavyzdys, kad kartu galime prisidėti prie visuomenės įpročių kaitos, paskatinti rinktis sveikesnis, tvaresnius produktus. Praėjusiais metais „Maximoje“ nealkoholinio alaus pardavimai išaugo 10 proc. – žmonės įsigijo daugiau nei 7 mln. vienetų šios kategorijos produkto. Didžiausi pardavimai pasiekti vasaros mėnesiais, kai nealkoholinio alaus butelių ir skardinių parduota 3 mln. Taigi, galime daryti prielaidą, kad nealkoholinis alus įsitvirtino kaip vasaros iškylų favoritas, pikniko krepšelio dalis“, – sako E.Dapkienė.
„Ši tendencija mus labai džiugina, nes pirmaisiais pandemijos metais šio alaus pardavimai buvo stabtelėję. Pagrindinė šios gėrimų kategorijos populiarumo priežastis yra ta, kad aludariai išmoko gaminti gero skonio nealkoholinį alų ir nepabijojo vartotojams pateikti įvairių jo rūšių bei inovacijų“, – atskleidžia ir M.Čižauskas.
Kokios šios inovacijos? „Švyturys-Utenos alus“ vieninteliai Lietuvoje turi įrangą, kuria pašalina alkoholį iš įprastu alaus gamybos būdu pagaminto alaus.
„Tai suteikia išskirtinių skoninių savybių mūsų nealkoholiniam alui, nes naudojame pažangiausią (kartu ir brangiausią) mikrofiltracijos būdą, kuomet alkoholis dėl nevienodo tankio tiesiog išfiltruojamas iš įprastai išvirto alaus per specialius filtrus. Nealkoholinio alaus segmente ne mažiau svarbios ir inovacijos. Pirmieji Lietuvoje pagaminome GO kvietinį nealkoholinį alų, nealkoholinį elį, „Utenos“ nealkoholinį radlerį ir kitus gėrimus“, – sako M.Čižauskas.
Anot jo, tokių sprendimų visuma ir reklama, šalies gyventojus supažindinanti su šiais produktais ir inovacijomis, galimai nulėmė tokį žmonių pasirinkimą. Nealkoholiniam alui populiarėti kartu padeda ir besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas, visuomenėje vyraujantys nauji sveikos gyvensenos standartai.
„Nealkoholinio alaus populiarinimą suvokiame ir kaip savo socialinės atsakomybės sudėtinę dalį – mums svarbu, kad mūsų vartotojais šalia įprasto alaus visuomet turėtų ir nealkoholinį pasirinkimą. Esame tvirtai nusprendę kiekviename prekybos taške, kur parduodame savo alkoholinę produkciją, siūlyti ir nealkoholinį alų“, – tikina pardavimo direktorius.
Prioritetas – tvarumas
„Švyturys-Utenos alus“ džiaugiasi ir kitu 2021-aiais metais priimtu sprendimu – gruodžio mėnesį gamyboje pradėti naudoti nauji buteliai, kurie yra pagaminti panaudojant 100 proc. perdirbto PET plastiko, vadinamojo rPET. Numatoma, jog naujovė jau pirmais metais sumažins beveik 100 tonų pirminio PET plastiko išleidimą, pakeičiant jį panaudotu.
„Švyturiui-Utenos alui“ ypač svarbi aplinkosauga, nes žemės išteklių ir vandens švara turi tiesioginę įtaką mūsų gaminių kokybei. Juk grūdai, apyniai ir vanduo yra mūsų svarbiausios žaliavos. Tikime, jog vienintelis kelias, norint užtikrinti veiklos tvarumą, yra aukštų tikslų nusistatymas ir jų siekimas, pertvarkant veiklą pagal naujus standartus ir siekiant darnos visoje veiklos grandinėje.
Kartu su „Carlsberg“ grupe vadovaujamės tvarumo programos „Kartu link nulio“ strategija. Pagal ją įsipareigojama per dešimtmetį visų grupės daryklų anglies dioksido emisijas sumažinti iki nulio, o anglies dioksido pėdsaką visoje vertės grandinėje – 30-ia proc., žymiai sumažinti vandens ir plastiko suvartojimą“, – sako M.Čižauskas.
Dėl to, kad plastiko pasaulyje būtų mažiau, įmonė kryptingai dirba jau kuris laikas. Dar prieš keletą metų jai pavyko sumažinti plastikinių butelių ir kamštelių svorius, taip pat plastiko naudojimą pakavimo metu, o perėjimas prie rPET rikiavosi tarp svarbiausių ateities planų.
„Džiaugiamės, kad su partneriais radome sprendimą, kaip įgyvendinti pokyčius, nors technologiškai tai nebuvo lengvas uždavinys, ypač – alaus tarai. Jie gerokai anksčiau ir didesniu perdirbtos PET žaliavos naudojimu įgyvendina Europos Sąjungos normatyvus, numatančius, jog nuo 2025 m. į PET butelius bus privaloma dėti ne mažiau 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 m. – 30 proc.“, – teigia M.Čižauskas.
Jis pabrėžia, kad iš rPET pagamintas butelis taip pat tinkamas perdirbimui – taip ši inovacija sukuria beveik uždarą daugkartinį „gamybos-perdirbimo“ ciklą, kuris leidžia naują tarą gaminti iš perdirbtos žaliavos su nedideliu pirminio PET plastiko papildymu PET pakuočių gamybos sraute.
„Naudojant rPET, į aplinką išskiriamas beveik 3 kartus mažesnis CO2 kiekis nei naudojant pirminę PET žaliavą, todėl tai puikus žiedinės ekonomikos sprendimas, stipriai prisidedantis prie aplinkos tausojimo ir klimato kaitos mažinimo. 2022 m. „Švyturys-Utenos alus“ panaudos apie 92,3 tonų perdirbto rPET plastiko, o vėlesniais metais šis skaičius didės kelis kartus, plečiant rPET žaliavą naudojančių pakuočių sąrašą“, – džiugiais duomenimis pasidalija pardavimo direktorius.
