Geriausiai įvertintam „Švyturio Baltijos“ alui suteikta išskirtinė „Krištolo“ žvaigždė. „Krištolo“ žvaigždės apdovanojimą gauna produktai, trejus metus iš eilės gavę trijų žvaigždžių apdovanojimus ir surinkę daugiau nei 90 proc. teigiamų Europos virtuvės šefų įvertinimų. „Baltijos“ alus surinko net 94,7 proc. teigiamų įvertinimų anoniminėje degustacijoje, kurioje vertinamas gėrimų ir maisto produktų pirmasis įspūdis, išvaizda, aromatas ir skonis. Tai kol kas vienintelis lietuviškas produktas, pelnęs tokį aukštą įvertinimą.
„Pasiteisino tai, jog šioms alaus rūšims išlaikėme tradicinius gamybos metodus. Šis alus, kaip ir prieš penkiasdešimt metų, yra brandinamas ir senoviniuose brandinimo rūsiuose, kuriuos iš didžiųjų daryklų turi tik „Švyturys“, – pasakojo Dž. Armonienė.
„Baltijos“ alaus receptas – vienas seniausių mano naudojamų receptų, „Švyturio“ paveldo dalis. Jis buvo sukurtas dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šis tamsus alus buvo vienas iš „visasąjunginių“ alaus receptų, sukurtų Klaipėdoje. Norėdami įvesti didesnę įvairovę, nei vien tik standartiniai „Žigulinio“ ar „Sostinės“ receptai, ir to meto technologai ieškojo savo sprendimų. Taip gimė, pavyzdžiui, tradicinis lietuviškas „Širvenos“ receptas, na, o klaipėdiečiai atsakė Biržų kraštui, sukurdami „Baltijos“ alų. „Baltijos“ alus, jo receptūra ir gaminimo technologija nekito nuo pat „Baltijos“ gamybos pradžios. Per tiek metų nematėme reikalo jo keisti“, – pasakojo vyriausioji „Švyturio“ aludarė.
Ji sakosi neabejojanti, kad to meto Klaipėdos aludariai įkvėpimo ieškojo dar senojo Mėmelio tradicijose, pasiūlydami „kovo“ arba „Marzen“ stiliaus tamsų alų. Galbūt todėl jis, kai buvo pradėtas vertinti, buvo nesunkiai klasifikuotas kaip bavariško „Oktoberfest / Marzen“ stiliaus alus.
„Naudojamas tamsus, karamelinis salyklas pirmiausia prisideda prie šio alaus išvaizdos – ją irgi vertina maisto degustatoriai. Teko girdėti, kad „Baltijos“ alaus spalvai apibūdinti jis lyginamas ir su variu, ir su bronza, bet vis dėlto man labiausiai patinka klaipėdietiškas apibūdinimas – tamsaus gintaro spalvos“, – teigė Dž. Armonienė.
Alų „iTQi“ apdovanojimuose vertino 14 Europos virėjų ir someljė asociacijų nariai iš Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos, Italijos, Švedijos bei kitų senojo žemyno šalių. Kiekvienais metais produktus vertina vis kiti ekspertai, kad būtų išvengta subjektyvumo skiriant balus.
„Džiaugiuosi, kad „Švyturio“ alus labai gerai vertinamas užsienio ekspertų. Tai liudija „Švyturio“ daryklos meistriškumą pasaulio kontekste ir leidžia mums deramai atstovauti Lietuvą kaip išskirtinės aludarystes šalį“, – džiaugėsi Dž. Armonienė.
Pavadinimas |