Estijos statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje balandžio–birželio mėnesiais sumažėjo nuo 7,1 proc., fiksuoto pirmąjį ketvirtį, iki 6,9 procento.
Šį pavasarį darbo ieškančių asmenų buvo 2 tūkst. mažiau nei prieš metus, tačiau vis dėlto 13 tūkst. daugiau nei prieš dvejus metus.
„Nepaisant nepaprastai spartaus ekonomikos augimo, reikės laiko, kad nedarbo lygis pasiektų prieš krizę buvusį lygį. Pridėtinė vertė auga daugiausia kapitalo reikalaujančiose pramonės šakose, o daug darbo reikalaujančios veiklos vis dar susiduria su maža paklausa. Trečioji koronaviruso banga vėl padidins riziką dalyje daug darbo jėgos reikalaujančių sektorių, tuo tarpu pagal pagrindinį mūsų prognozės scenarijų rudenį nesitikime visiško ekonomikos uždarymo“,– pranešime spaudai teigė L.Elmik.
Specialistės teigimu, nedarbo mažėjimas turėtų tęstis ir šiemet, ir kitais metais.
„Naujų darbuotojų paklausa pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuose. Darbuotojų daugiausia ieškota per Nedarbo draudimo fondą <...>. Pasak verslininkų, darbo jėgos trūkumas atitinka prieš krizę buvusį lygį pramonės, paslaugose ir statybos sektoriuose. Apie 30 proc. verslininkų darbo jėgos trūkumą laiko didžiausia kliūtimi vystymuisi“, – pridūrė L.Elmik.
Pasak jos, toks didelis darbo jėgos trūkumas ir kartu išliekantis aukštas nedarbo rodiklis rodo laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų neatitiktį tiek profesinių kvalifikacijų, tiek gyvenamosios vietos atžvilgiu.
44 proc. bedarbių turi pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, tačiau nėra įgiję konkrečios specialybės.
