„Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas rodo, kad Lietuvai per metus šiek tiek pagerino užimamas pozicijas, tačiau siekiant spartesnio ekonomikos augimo ir pragyvenimo lygio artėjimo prie ES vidurkio, būtinos neatidėliotinos struktūrinės reformos.
„BVP augimo sulėtėjimas šiais metais buvo laikinas ir artimiausiu metu stebėsime kiek spartesnę plėtrą. Investicijų augimas turėtų atsigauti kartu su intensyvesniu ES lėšų panaudojimu, o eksporto augimas nelėtės augant paklausai iš pagrindinių prekybos partnerių. Visgi jau dabar matome, kad tolesnis augimas bus per lėtas arba nepakankamai tvarus. Tą galime pakeisti, jei pradėtume sparčiau didinti savo konkurencingumą“, – pranešime spaudai teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva konkurencingumu iš 10 šalių lenkia tik tris – Latviją, Lenkiją ir Rusiją.
Baltijos jūros regiono kontekste Lietuva konkurencingumu iš 10 šalių lenkia tik tris – Latviją, Lenkiją ir Rusiją. Lietuva vis dar atsilieka ir nuo regiono vidurkio, o didžiausias neigiamas atotrūkis yra susijęs su nepakankamomis finansavimo galimybėmis, pernelyg griežtu darbo santykių reguliavimu bei prastu inovacijų klimatu.
Visgi progreso kai kuriose srityse šiemet buvo. Daugiausiai jo pasiekta gerinant logistikos veiklą ir finansų rinkų funkcionavimą, ypač didinat finansavimo prieinamumą ir bankų stabilumą. Dėl pagerėjusių korupcijos bei įstatymo vykdymo užtikrinimo vertinimų fiksuotas nedidelis progresas ir valstybės valdyme. Geresnis prekybos ir su transportu susijusios infrastruktūros vertinimas kilstelėjo į viršų infrastruktūros rodiklius.
„Valstybės institucijų kokybė yra vienas svarbiausių šalies ekonominio klestėjimo veiksnių. Šalys, pasižyminčios žemu korupcijos lygiu ir įstatymų vykdymo užtikrinimu, gali lengviau pritraukti užsienio investuotojų, patys gyventojai drąsiau imasi verslo, kvalifikuotiems specialistams sukuriamos geresnės galimybės įsidarbinti viešajame sektoriuje, sudaromos sąlygos viešųjų paslaugų kokybės gerėjimui“, – tvirtino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Anot jo, nors šioje srityje Lietuvoje ir stebimas progresas, vis dar egzistuoja daug neišnaudoto potencialo.
„Stipriai atsiliekame nuo Skandinavijos valstybių, o taip pat ir nuo Estijos. Be to, viešasis sektorius yra pernelyg išpūstas, būtina didinti jo efektyvumą“, – sakė L.Galdikienė.
Pasak jos srityse, kuriose labiausiai reikalingos reformos, tęsėsi stagnacija. Darbo santykių liberalizavimo reformos, galinčios padidinti darbo rinkos efektyvumą, tebėra įstrigusios politiniuose labirintuose, o mažiau uždirbančiųjų darbo apmokestinimas vis dar viršija ES vidurkį. Nors pagal inovacijų klimato indeksą Lietuva šiek tiek lenkia Rusiją, Latviją ir Lenkiją, atotrūkis nuo Skandinavijos šalių yra milžiniškas.
Nepaisant vyriausybės pastangų paskatinti įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, jos išlieka vienos mažiausių ES. Šalies įmonių gebėjimas pritaikyti jau egzistuojančius išradimus juos įsigyjant ar kopijuojant taip pat yra vertinamas labai prastai. Inovacijų klimato rodiklius žemyn taip pat tempia tyrėjų ir inžinierių trūkumas bei vis prasčiau vertinama mokslinius tyrimus atliekančių įstaigų kokybė.
Pagal švietimo rodiklį Lietuva tik šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio, tačiau šioje srityje gerai atrodo tik kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai.
Pagal švietimo rodiklį Lietuva tik šiek tiek atsilieka nuo regiono vidurkio, tačiau šioje srityje gerai atrodo tik kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai.
„EBPO vertinimu, pagal vidutinius moksleivių įgūdžius Lietuva atsilieka ne tik nuo išsivysčiusių šalių, bet ir nuo kitų Baltijos šalių. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo spragos, ypač tiksliuosiuose moksluose, lydi mokinius ir tolesniame ugdymo procese bei daro įtaką studijų krypties pasirinkimams. Pavyzdžiui, tik 6 proc. visų aukštojo mokslo siekiančių studentų renkasi studijuoti gamtos mokslus, matematiką ir kompiuterių mokslus, kurie yra ypač svarbūs kuriant inovatyvius technologinius sprendimus – tai yra žemiausias rodiklis ES“, – teigė L.Galdikienė.
Pasak V.Šečkutės, Lietuvos ekonomikai priartėjus prie 75 procentų ES vidurkio, tolesnė konvergencija savaime nebevyks.
„Dabartinis darbo rinkos potencialas yra beveik išnaudotas, o investuotojai gali tapti dar atsargesniais. Dabar kone vienintelis ir vienas iš svarbiausių Lietuvos ginklų yra struktūrinių problemų sprendimas. Dažnai tai yra nepopuliarūs, sudėtingi ir kompleksiški sprendimai. Esant ribotiems valstybės ištekliams, reikia ne tik surasti tvarių būdų juos didinti, bet ir išskirti prioritetus. Noras didinti socialines ir regionams skirtas išlaidas suprantamas, tačiau nepadidinus ekonomikos augimo potencialo, nelygybė ir skurdas gali šoktelėti aukštyn net nesulaukus kitų Seimo rinkimų“, – pabrėžė V.Šečkutė.
