Tyrimas analizuoja prekybą ginklais ir kita karo technika su 38 pasaulio valstybėmis per pastaruosius penkerius metus. Kontroversiškai vertinama prekyba su tomis valstybėmis, kuriose veši korupcija, vyksta ginkluotas konfliktas, įsišaknijęs skurdas, o išlaidos kariuomenei yra didelės, taip pat šalys, kurioms taikomas Europos Sąjungos ar Jungtinių Tautų ginklų embargas, pavyzdžiui, Libija, Sirija, Somalis ir pan.
Kaip vienas opiausių pavyzdžių tyrime yra įvardijami Saudo Arabijos veiksmai Jemene – valstybė palaiko dabartinę Jemeno vyriausybę, todėl jau pusantrų metų aktyviai bombarduoja sukilėlius. Ši kampanija pasiglemžia ir daug civilių gyvybių.
Visi septyni tyrime minimi bankai darė su ginklų eksportu į Saudo Arabiją susijusių investicijų per pastaruosius penkerius metus. Visi septyni bankai investavo į ginklus gaminusias įmones, kurios yra pasirašiusios kontraktus su valstybėmis, įsitraukusiomis į Jemeno konfliktą.
Daugiausia per pastaruosius metus į šią pramonę investavo „Swedbank“ – beveik 2,36 mlrd. Švedijos kronų (beveik 250 mln. eurų). Antroje vietoje pagal investicijų dydį – „Handelsbanken“, trečioje ir ketvirtoje – „Nordea“ ir SEB, penktąją vietą užima „Lansforsakringar“, šeštąją – „Skandia“, o paskutinę – „Danske bank“. Pastarasis, beje, investavęs į didžiausią kiekį kompanijų – 7, kai, pavyzdžiui, SEB yra investavęs į 3, „Swedbank“ – į 4, „Nordea“ – 5.
Tyrime minimos 15-a įmonių, eksportavusių ginklus į konflikto zonas. Tarp jų – nemažai žinomų vardų, tarkime, „Boeing“, kuri eksportavo bombas, raketas, kovinius lėktuvus, sraigtasparnius, „Airbus“ (raketos, koviniai lėktuvai, sraigtasparniai), „Saab“ (raketos, žvalgybiniai lėktuvai).
Investicijos į tokias įmones nestebina, mat jos apsimoka. „Bloomberg“ duomenimis, „Boeing“ akcijų kaina nuo 2012 metų padvigubėjo, „Airbus“ išaugo apie 2,5 karto, o „Saab“ – trigubai.
Į „Saab“ investavo „Swedbank“, taip pat per fondus investavęs į Didžiosios Britanijos „BAE Systems“ (akcijos pabrangusios daugiau nei dvigubai), Prancūzijos „Thales“, Vokietijos „Thyssen Krupp“.
15min susisiekė su Lietuvoje veikiančių bankų motininėmis įmonėmis Švedijoje. Nė vienas bankas neneigia investuojantis į minimas įmones, tačiau teigia, kad tą daro ne tiesiogiai, be to, aiškina, kad turi pasitvirtinę taisykles, kurios padeda išvengti kontroversiškų investicijų. Tiesa, pripažįsta, kad dar yra kur pasistengti. Bankai tikina suprantys, kad tai yra sudėtinga industrija, todėl visada atsakingai vertina joje veikiančias kompanijas. Investuodami jie teigia besivadovaujantys Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos vertinimais ir neinvestuoja į kompanijas, kurios pažeidžia minėtų institucijų reikalavimus.
„Dar yra ką nuveikti“
Tyrime rašoma, kad bankai neturi aiškios pozicijos investavimo į prekybą ginklais atžvilgiu, nors visi, išskyrus vieną, ir turi tam tikras taisykles šiuo klausimu. Tuo metu bankai aiškina, kad savo pozicijų laikosi, be to, investicijos atitinka jų klientų poreikius.
Sakyti, kad bankai tiesiogiai investuoja į prekybą ginklais ir taip kursto karą, būtų itin netikslu. Mat bankai, tarkime, „Danske“, investuoja į regionų ar šalių indeksus, į kurių sudėtį gali įeiti ginklų ir gynybos pramonėje veikiančios kompanijos, aiškino banko Atsakingo investavimo vadovas Thomas Kjærgaardas.
„Swedbank“ 15min pasakojo, kad turi labai griežtas taisykles, į kokias įmones gynybos pramonėje galima investuoti. Tarkime, įmonė neinvestuoja į bendroves, gaminančias branduolinius ginklus, klasterinę amuniciją, priešpėstines minas, cheminius ar biologinius ginklus.
Be to, „Swedbank“, tyrimo duomenimis, didžiausiu investuotoju pramonėje tarp bankų tapo todėl, kad yra trečias pagal dydį investuotojas į „Saab“, aiškino Švedijos banko atstovai. Bendrovė 15min taip pat paaiškino, kad jau pardavė visas „BAE Systems“ akcijas, kai sužinojo, kad pastaroji gamina branduolinių ginklų detales.
„Nordea“ 15min taip pat aiškino, kad nebendradarbiauja su partneriais, kurių moralinės nuostatos yra abejotinos. Tuo metu SEB pripažino, kad dar galima pasitaisyti.
„Mes nuolatos stengiamės, kad procesas, kaip atsirenkame ir investuojame į kompanijas, būtų skaidrus ir etiškas. Tyrime minimos kompanijos dirba sektoriuose, kur mes nusprendėme investuoti, o tikimybė, kad jų gaminamos medžiagos gali būti naudojamos dviprasmiams tikslams, yra itin maža. Investicijos į žaliavas visada susijusios su rizika ir mes šiuo metu neturime planų nustatyti griežtesnes investavimo taisykles“, – 15min sakė „Nordea“ atstovai.
„Keli mūsų fondai, ypač indekso fondai, turi akcijų trijose iš minimų penkiolikos kompanijų. Mūsų tikslas yra taikyti tas pačias taisykles indekso fondams kaip ir kitiems fondams. Turime turėti omenyje, kad indekso fondas negali atsisakyti akcijų, kurios yra įtrauktos į indeksą, arba pakeisti indeksą, į kurį investuoja. Tai reiškia, kad indekso fondui pakeisti taisykles užtrunka ilgiau. Darbas su socialine atsakomybe ir tvarumu niekad nesibaigia, mes einame teisingu keliu, bet vis dar turime, ką nuveikti“, – 15min sakė SEB atstovė Švedijoje Cecilia Widebäck West.
