Anot jo, neveltui bankai dažniausiai nesikiša į startuolių verslus. „Tarptautinė patirtis rodo, kad startuolių fazėje geriausia, ką bankai gali padaryti, yra palikti juos ramybėje. <...> Aš manau, kad svarbiausia, ką startuolis turi atlikti pradinėje fazėje, tai greitai sukurti pradinį prototipą. Dažniausiai jie klaidžioja, žaidžia, o po 3–6 mėnesių imasi kitų darbų, nes supranta, kad nesugebės pateikti projekto“, – ketvirtadienį vykusios apskrito stalo diskusijos metu kalbėjo A.Danys.
Diskusijos metu nemažai dėmesio skirta ir stereotipams, kultūriniams skirtumams. Pavyzdžiui, Lietuvoje dažnas bijo atskleisti savo idėjas, nes galvoja, kad kažkas gali jas pasisavinti. Vakarų šalyse požiūris yra kitoks – startuoliai dažniausiai siekia kuo greičiau paskleisti idėjas, sužinoti aplinkos reakciją, vertinimus ir jais pasinaudoti.
Dar vienas Lietuvai būdingas bruožas – jei kažkam nepasiseka su kompanija ar startuoliu, jis laikomas nevykėliu. „Įsivaizduokite, kad esate antrakursis studentas ir svarstote pradėti startuolį, arba galite gauti gerą darbą – ar jis rizikuos tapti tuo nevykėliu? Kitose šalyse požiūris į šituos dalykus skiriasi. Ten jei pasakai, kad turėjai šešis startuolius, keturi jų žlugo, o du kartus tau pavyko, žmonės į tave žiūri palankiai, nes tai rodo, kad tu jau turi patirties, galėjai mokytis iš savo klaidų. Mūsų šalies atveju į tuos, kam nepasisekė, žiūrima kreivai ir tai yra sudėtinga pakeisti“, – pastebėjo „Swedbank“ vadovas.
Kitas diskusijos dalyvis, strateginio planavimo kompanijos Futurescaper.com įkūrėjas ir vadovas Noah Rafordas jam antrino, kad panašūs stereotipai gajūs ir kitose šalyse, bei akcentavo būtinybę keisti tokį požiūrį. „Tokie žmonės, rizikuojantys savo gyvenimais siekdami dalykų, kurie yra būtini ir ateityje atneš naudą, jie lieka šešėlyje. Jie turėtų sulaukti pripažinimo. Jaunuoliams reikėtų patarti pabandyti ir nebijoti bent kelis kartus suklysti, galbūt sulaukti didelių kompanijų nepasitenkinimo, kurioms jų idėjos kelia grėsmę. Nes tai yra ateitis ir tai turės įtakos rytoj“, – teigė N.Rafordas.
„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis pastebėjo, kad dažnai startuoliai nekelia didžiulių reikalavimų – juos užtenka paskatinti, paremti idėjas, paraginti dirbti. Tiesa, taip atsiskleidę patys gabiausi jauni žmonės Lietuvoje netrunka susirasti darbą. „Vos tampa pastebimais, jie netrukus sulaukia pasiūlymo – net jei dar studijuoja, pasirašo sutartis tam tikriems projektams. Ir tai vyksta labai greitai: vos tampi „didesne žuvimi“, esi iškart pagriebiamas“, – sakė A.Zabulis.
Tuo pačiu jis įžvelgė vieną svarbų privalumą, kurį turi Lietuva – mažos šalys gali priimti ir įgyvendinti sprendimus greičiau. „Valdžia turėtų dėti pastangas ir sudaryti sąlygas kurti patrauklias darbo vietas“, – sakė „Omnitel“ vadovas.
