Šią žinią savo feisbuko paskyroje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Dokumente, kurį matė 15min, nurodytas prašymas indeksuoti stadiono statybos kainą, pasirašytas UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vardu.
Tai – Daugiafunkcinio komplekso koncesininkas, kurio 98 proc. priklauso UAB „Venetus Capital“. Ją valdo „BaltCap Infrastructure Fund“, kurio vadovu buvo Š.Stepukonis, įtariamas pasisavinęs ir pralošęs ne mažiau kaip 27 mln. eurų sumą.
Š.Stepukonis indeksavimo prašymą pasirašė tą pačią dieną, spalio 6 d., kai buvo atleistas iš UAB „Nullus“ įmonės vadovo pareigų.
Fondo valdytojo „BaltCap“ fondo įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei Vengrijos platformos „Interactive Brokers“ prašo priteisti 5,48 mln. eurų.
Taip pat „BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.
Apie tai, kad nutraukė visus saitus su Š.Stepukoniu, „BaltCap“ pranešė gerokai vėliau, lapkričio 16 d. Tuomet skelbta, kad Š.Stepukonis dėl netinkamai tvarkytų finansų buvo atleistas iš pareigų, o jo įmonė „BaltCap“ kreipėsi į teisėsaugą.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijoje esantis politikas A.Nemunaitis įtaria, kad ta pati data – ne sutapimas.
„Reiškia „BaltCap“ tikrai žinojo apie problemas įmonėje, bet vat štai toks akibrokštas. Nereikėjo indeksavimo nei kai pasirašė sutartį 2021 metų rudenį, nei kai pasirinko rangovą „Veikmės statybą“ 2022 m. liepos mėn., nei kai pasirašė rangos sutartį su „Naresta“ 2023 m. vasarą. Dabar gi naudojasi punktu, kad neva tai savivaldybės kaltė, kad jie taip ilgai vykdė projektą. Niekaip to neįrodo (nors turėtų savo prašyme dėl indeksavimo), bet V.Benkunskas su G.Bužinsku linkę pripažinti kaltę, kurios nėra, kad tik įtikti verslininkams.
Dar vienas faktas, kuris liudija, jog VMS administracija veikė išvien su Š.Stepukoniu, yra tas, kad 2023 m. spalio 5 d., t.y. dieną prieš gaunant raštą dėl kainų indeksavimo, pati VMS administracija išsiuntė raštą Š.Stepukoniui dėl papildomų darbų (naujos arenos statyba). Raštai tvarkingi, tokie neparuošiami per dieną. Reiškia, buvo susitarimas“, – paskyroje rašė A.Nemunaitis.
Politikas stebėjosi, kodėl pasirinkta tokia vėlyva data indeksavimo prašymui, jei jo iš tiesų reikėjo.
„Nereikėjo indeksavimo nei kai pasirašė sutartį 2021 metų rudenį, nei kai pasirinko rangovą „Veikmės statybą“ 2022 m. liepos mėn., nei kai pasirašė rangos sutartį su „Naresta“ 2023 m. vasarą“, – tęsė A.Nemunaitis.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba vasario 28 d. balsuos dėl naujo Daugiafunkcinio komplekso projekto pakeitimų ir jo kainos indeksavimo.
Primename, kad pagal projektą, stadiono statybos kaina būtų indeksuojama 40,35 proc. (be finansavimo ir operavimo kaštų), iš jų savivaldybė ir Vyriausybė padengtų 28,71 proc., o likusią dalį – 11,64 proc. – naujoji koncesininkė bendrovė „Hanner“, kuri ją dengtų iš apyvartinių lėšų ir pelno.
„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis yra sakęs, kad jeigu kaina nebus indeksuota, jo projekte nebus. UAB „Venetus“ akcijų perėmimą taip pat turėtų patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba – tokiu atveju jas iš „BaltCap“ išpirktų „Hanner“. Teigiama, kad sandorio tarp dviejų įmonių suma gali siekti 6-8 mln. eurų.
Naujienų agentūrai BNS savivaldybės pateiktais naujausiais skaičiavimais, Vilniaus miesto ir valstybės įsipareigojimų suma po indeksavimo siektų 158,19 mln. eurų (su PVM) ir būtų 2,13 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo.
Indeksavus vien statybos kainą, ji didėtų apie 27,14 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų (su PVM), o dar 10,86 mln. eurų kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena, tinkama kultūros ir sporto renginiams.
Š.Stepukonis įtariamas pasisavinęs dešimtis milijonų
Š. Stepukonis Lietuvoje vadovavo devynioms fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ tiesiogiai ar netiesiogiai valdomoms įmonėms: „Nullus“ (Kauno rajono švietimo infrastruktūros plėtros bei mokyklos Bučoje projektai), „Žvirgždaičių energijai“ (33 MW vėjo parkas Šakiuose), NT paslaugų „Urban Revitalisation“, veiklos iš esmės nevykdančiai „Moelta“, „Knowledge Investment“ („The British School of Vilnius“ mokyklos projektas), „Venetus Capital“ (valdo 98 proc. „Vilniaus daugiafunkcinio komplekso“ akcijų), „Vilniaus daugiafunkciam kompleksui“, „Investicijų uostui“ (dalyvauja Šiaulių policijos pastato statybos projekte) ir „Safe community“.
Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę laikinai areštavo daugiau nei 5,485 mln. eurų vertės Š. Stepukonio piniginių lėšų ar kito turto bei uždraudė disponuoti jo vardu atidarytomis sąskaitomis, įskaitant ir platformą „Interactive Brokers Central Europe“.
Nutartį priėmęs teisėjas Vaclovas Paulikas naujienų agentūrai BNS pranešė, kad ieškovės prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša, todėl kol šis prašymas nėra patenkintas (dėl jo bus sprendžiama gavus kitos šalies atsiliepimus), jo galimybės teikti informaciją yra gana ribotos.
Be to, vasario 14 dienos nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kontoros „TGS Baltic“, atstovaujančios „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių interesams, advokatė Dovilė Armalytė portalui vz.lt anksčiau sakė, kad dalis Š. Stepukonio pasisavintų lėšų 2021–2022 metais galėjo būti panaudotos investuoti į rizikingas finansines priemones per „Interactive Brokers Central Europe“ platformą – šios lėšos, jos žiniomis, buvo prarastos. Pasak jos, platforma padarė pažeidimų nevykdydama savo pareigų.
Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.
„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.
Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.
Teismas pernai gruodį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turtą, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse.
