Jau nebereikia minėti, kad plastiko mūsų planetoje tikrai per daug. Todėl ne tik gyventojai, tačiau ir verslai, siekdami būti socialiai atsakingi, imasi pokyčių. Prekybos centruose šalia plastikinių atsirado daugkartiniai medžiaginiai bei popieriaus maišeliai.
Šiandien jų paklausa auga, tačiau... ar taip nekuriame kitos aplinkosauginės problemos? Ar nepamiršome, iš ko gaminami popieriniai maišeliai? Kokios dar bręsta alternatyvos ir ką šiuo klausimu mano vieno didžiausių prekybos tinklų atstovė.
Šiandien kelia šypsnį – plastikiniai maišeliai turėjo išgelbėti planetą
O likimo ironija! Prieš kiek daugiau nei 50 metų švedų inžinierius Stenas Gustafas Thulinas išrado plastikinius maišelius tam, kad jais pakeistume popierinius, kad šių gamybai nebūtų kertama tiek daug medžių. Įsivaizduojate – jo siekis buvo išgelbėti planetą! Žinoma, išradėjas nuoširdžiai tikėjo, kad tokį patvarų, lankstų ir lengvą jo išradimą įsigysime vieną kartą ir po naudojimo, kruopščiai sulankstę ir palyginę kampučius, įsidėsime į rankinę ar kuprinę. Gal net turėsime tam atskirą kišenėlę.
Tačiau karti tiesa ta (ir ją išgirdęs išradėjas labai nuliūstų), kad tiek popierinius, tiek plastikinius maišelius dažniausiai naudojame vos vieną kartą.
Kadangi šiandien daug kalbama ne tik apie taršą plastiko atliekomis, bet ir apie klimato kaitą bei kiekvieno mūsų veiksmo ar produkto CO2 pėdsaką, verta paminėti, koks kiekis CO2 išmetamas gaminant plastikinį bei popierinį maišelius.
Įvairių šaltinių duomenimis, popierinį maišelį turėtumėte panaudoti nuo 2 iki 4 kartų, kad jo anglies pėdsakas susilygintų su plastikinio ir būtume tikri, jog ištekliai, skirti šiam maišeliui pagaminti, neiššvaistyti veltui. Beje, jei renkatės daugkartinį medžiaginį maišelį, taip pat nusiteikite jį naudoti ilgai – apie 170 kartų, kad gamybai reikalingi ištekliai iš tiesų būtų panaudoti efektyviai. Tačiau tai vis dėlto yra gerokai patvaresnė medžiaga už popierių ir apskritai turėtume linkti į savo kasdienę rutiną įtraukti kuo daugiau daugkartinio panaudojimo daiktų.
Pakuočių rūšių – tiek, kad reikia gerai išmanyti, kur jas mesti panaudojus
Apie tai, kad daugkartinis daiktas yra geriau net už iš pirmo žvilgsnio mažiau taršią vienkartinę alternatyvą pritaria ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Šuškevičė.
„Žiūrint bendrai, bet koks vienkartinis sprendimas yra taršus, nebent užtikriname, kad ta vienkartinė pakuotė būtų grąžinta atgal į gamybos ciklą. Šiuo metu plastikiniai prekybos centrų maišeliai yra gaminami iš plastiko, kuris tinkamas perdirbimui. Popieriniai, žinoma, taip pat perdirbami, tačiau tuo atveju, jei nėra ištepti riebalais (perdirbėjai iš karto skelbia, jog nepriima riebaluotų, maisto likučiais užterštų popieriaus atliekų) ir nepadengti kokiu nors papildoma danga, saugančia nuo drėgmės, riebalų“, – sakė KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Šuškevičė.
Ji sutiko, kad tiek gamintojai, tiek šiuolaikiniai vartotojai šiandien vis dažniau renkasi popierinius maišelius ir pakuotes, tačiau visuomet reikia pažvelgti giliau – ar tikrai ši pakuotė darys mažiau žalos aplinkai?
„Šiandien tik labai įgudęs ir žinių turintis vartotojas galėtų atskirti, pavyzdžiui, ar popierinis puodelis turi papildomą dangą, kaip tokią atlieką reikėtų sutvarkyti. Todėl reikėtų labai aiškaus ženklinimo, ne tik kokia yra pakuotės ar maišelio medžiaga, bet ir kaip toliau su ta atlieka elgtis“, – svarstė pašnekovė.
Mokslininkė prisiminė, kad neseniai pasibaigusiame Giedriaus Bučo ir bendraminčių „Žygio už švarią Lietuvą!“ metu taip pat atrasta daug popierinių maišelių ir neva popierinių pakuočių. Padengtos plonyte plastiko danga jos lygiai taip pat, kaip ir plastikas, guli gamtoje. Tačiau žmogus, švystelėjęs šias šiukšles pamiškėn, matyt, ramino sąžinę, kad gi tuoj pat suirs.
„Iš tiesų atrasti geriausią medžiagą, kuri ir būtų lengvai perdirbama, ir atitiktų visas reikiamas savybes, būtų tinkama liestis su maistu – labai sudėtinga!“ – pripažino Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė.
O kol mokslininkai išsijuosę ieško kokios nors dar aplinkai draugiškesnės alternatyvos, nepatingėkime kiekvieną įsigytą ir namuose besipainiojantį maišelį (nesvarbu, ar popierinį, ar plastikinį) nunešti iki jam skirto rūšiavimo konteinerio.
„Maxima“ aktyviai ieško alternatyvų ir planuoja 30 proc. sumažinti naudojamo plastiko
Prekybos tinkle „Maxima“ šiuo metu galima įsigyti popierinių (iš „craft“ popieriaus pagamintų), džiuto pluošto bei perdirbto plastiko pirkinių maišelį. Dar viena alternatyva – kartotinės dėžės, į kurias patogu susidėti produktus po didesnio, pavyzdžiui, visai savaitei skirto apsipirkimo, patogiai surikiuoti gėrimų butelius. „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, jog prekybos tinklas nuolat analizuoja galimybes, kokie pirkinių maišeliai yra draugiški aplinkai, tai daro ir atsirenkant prekes bei jų pakuotes. (visuminis vertinamas gaminio poveikis aplinkai per visą jo būvio ciklą, pradedant žaliavų išgavimu, transportavimu, perdirbimu ir baigiant atliekų surinkimu)
„Šia tema intensyviai bendradarbiaujame su mokslininkais, kompetentingomis institucijomis. Rinkdamiesi, kokius maišelius pasiūlyti savo pirkėjams, pirmenybę teikiame tvariems, netoksiškiems, pakartotinai naudoti tinkamiems gaminiams ir pakartotinio naudojimo sistemoms. Pirmiausia siekiame sumažinti susidarančių atliekų kiekį, todėl ir pirkėjus raginame neišmesti jau turimų plastikinių maišelių, jei jie nepažeisti ir švarūs, panaudoti juos dar kartą,“ – sakė E. Dapkienė.
Ieškodami alternatyvų plastikiniams maišeliams „Maxima“ atstovai vertina visuminį jų gyvavimo ciklą, t.y. kiek ir kokių žaliavų sunaudojama maišelio gamybai, koks CO2 pėdsakas sukuriamas juos gaminant, transportuojant, ar lengva juos, virtusius atliekomis, perdirbti ir sutvarkyti. Tiekėjams taikomi itin griežti reikalavimai: gaminiai turi turėti kokybės sertifikatus, atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, nacionalinius teisės aktus.
„Maxima“, pasak E. Dapkienės, iki 2025 m. planuoja sunaudojamo plastiko kiekį sumažinti trečdaliu. Šiuo metu visų prekybos tinkle parduodamų produktų pakuotės yra tinkamos perdirbti – pirkėjams belieka jas teisingai išrūšiuoti parsinešus namo ir išsipakavus produktus.
Maišeliai + depozitas – ar įmanoma?
Kokių dar neįprastų idėjų galime pritaikyti, siekdami mažinti naudojamų maišelių taršą? Analizuodama jau pasiteisinusias sistemas, tokias kaip užstato už gėrimų pakuotę grąžinimas, Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė V. Šuškevičė svarsto, jog galbūt panaši sistema galėtų būti įgyvendinta ir su daugkartiniais pirkinių maišeliais.
„Visų pirma, turėtų būti ekonominės paskatos vartotojams – kad jiems neapsimokėtų pirkti vienkartinio maišelio – nei plastikinio, nei popierinio. Galbūt galėtų veikti kokia nors maišelių „nuomos“ sistema, kad pamiršęs maišelį pirkėjas galėtų parduotuvėje pasiimti kitą, vėliau turimą vėl grąžinti į parduotuvę. Kad maišeliai cirkuliuotų prekybos tinkle ir būtų kuriama vadinamoji dalinimosi ekonomika,“ – vieną iš idėjų siūlė pašnekovė.
Pasak jos, nors mediena yra atsinaujinantis išteklius ir popieriniai maišeliai iš tiesų neteršia aplinkos taip, kaip plastikas, vis dėlto tiek medžio išauginimui, tiek jo apdirbimui reikia daugybės resursų ir energijos. Todėl popierinius maišelius taip pat reikėtų naudoti saikingai, jei įmanoma – dar ir dar kartą pasiimti į parduotuvę. Arba, kaip jau minėta, įsigyti daugkartinį maišelį ir prie formulės „raktai+telefonas+piniginė“, kurią reikia atsiminti išeinant iš namų, pridėti dar ir „pirkinių maišelis“.
O kokius maišelius ir kaip naudojate Jūs? Pasidalinkite savo patirtimi el. paštu dalinuosi@15min.lt.
