Šių metų antrą pusmetį daugelio žaliavų kainos turėtų sumažėti nuo piko, pasiekto gegužę ir birželį, tačiau kainos išliks istoriškai labai aukštos. Optimizmo, kad daugelio žaliavų kainos 2022 metais grįš beveik iki prieš pandemiją buvusio lygio, mažiau. Klimato kaitos poveikį švelninančios priemonės darys teigiamą įtaką žaliavų kainai ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu.
Metų pradžioje tikėjomės, kad daugelio žaliavų kainos piką pasieks antrą ketvirtį, o trečią ir ketvirtą ketvirčiais kainos leisis žemyn, bet vis tiek išliks istoriškai aukštos. Tačiau tokį pokytį kol kas matome tikrai ne visose žaliavų rinkose. Pavyzdžiui, liepą vis dar augo gamtinių dujų didmeninė kaina. Rekordines aukštumas šturmavo ir didmeninė elektros kaina – liepą vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje bus beveik 90 Eur/MWh, arba beveik tris kartus didesnė negu prieš metus. Tokios išsipūtusios kainos neišsilaikys, tačiau joms sugrįžti į labiau mums įprastą lygį prireiks daugiau laiko, negu tikėjomės anksčiau.
Reikėtų priminti, kad beveik visų žaliavų kainų šuolį lėmė sumažėjusios atsargos. Prasidėjus pandemijai daugelis gamintojų, tikėdamiesi pesimistinio scenarijaus, sustabdė gamybą, tačiau prekių paklausa staiga pradėjo augti dar praėjusių metų trečią ketvirtį. Paklausai augant greičiau negu pasiūlai gerokai sumažėjo atsargos ir taip paskatino žaliavas brangti.
Kainos tol negrįš į visiems priimtinesnį lygį, kol nebus atkurtas įprastas atsargų lygis. Tam būtina, kad gamyba vėl augtų sparčiau negu paklausa. Vienų žaliavų gamybą padidinti nėra taip sudėtinga, pavyzdžiui, naftos ar medienos. Kitų žaliavų, pavyzdžiui, spalvotųjų metalų, gamybai padidinti reikės daugiau laiko. Dar kitoms žaliavoms atpigti tiesiog reikia palankių orų.
Nors nafta per metus pabrango daugiau negu 60 proc. ir šiandien kainuoja apie 72 JAV dolerius už barelį, tačiau ji tėra tik kiek didesnė negu tokiu pat metu prieš dvejus metus.
Žinoma, didelės kainos yra labiausiai skatinantis didinti gamybą veiksnys. Tačiau nemažai žaliavų gamintojų vis dar atsargiai žiūri į ateitį ir nenori pernelyg daug investuoti į gamybos pajėgumų didinimą girdėdami rinkoje vyraujančią nuomonę, kad dabartinis žaliavų kainų šuolis tėra laikinas.
Naftos kaina antrą pusmetį bus šiek tiek didesnė negu pirmą
Nors nafta per metus pabrango daugiau negu 60 proc. ir šiandien kainuoja apie 72 JAV dolerius už barelį, tačiau ji tėra tik kiek didesnė negu tokiu pat metu prieš dvejus metus. Iki naftos kainos rekordo labai toli, niekas jo nesitiki. To priežastis paprasta – naftos gavyba tebėra gerokai mažesnė negu dabartiniai nepanaudoti gavybos pajėgumai. Dėl to naftos kaina rinkoje yra tokia, kokios nori susidaręs OPEC+ kartelis. Žinoma, kartelio vienybė kartais įskyla, tačiau greitai įtrūkimai vėl sulipdomi. Be to, priešingai negu daugelio žaliavų, naftos paklausos pikas pasaulyje jau nebe už kalnų.
SEB grupė prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina trečią ketvirtį bus 75 JAV doleriai už barelį. Dėl OPEC+ pasiekto susitarimo stabiliai didinti naftos gavybą antrą pusmetį įtampa rinkoje kiek atslūgo, tačiau vis vien naftos atsargų pasaulyje artimiausiais mėnesiais mažės. Artimiausiu metu naftos rinkoje visų dėmesys bus skirtas pandemijos eigai. Jeigu išsivysčiusios šalys būtų priverstos grįžti prie ribojimų, tai padarytų neigiamą įtaką naftos paklausai ir kainai.
Kur kas sudėtingesnė padėtis yra gamtinių dujų rinkoje. Europos dujų biržose gamtinių dujų kaina liepą šoktelėjo iki 35 Eur/MWh ir buvo šešis kartus didesnė negu prieš metus, arba tris kartus didesnė negu prieš dvejus metus. Praėjusi šaltoka žiema ir dabartinė karšta vasara Europoje lemia, kad gamtinių dujų poreikis padidėjo, ir gamtinių dujų atsargos yra gerokai mažesnės negu įprastai.
Prisidėjo ir didelė suskystintųjų gamtinių dujų paklausa Azijoje. Ir nors gamtinių dujų kaina mažės nuo dabartinio lygio, tačiau ir antrą pusmetį vidutinė jų kaina bus dvigubai didesnė negu prieš metus. Nesunku suprasti, kad dėl to pramonės įmonių, naudojančių gamtines dujas, gamybos sąnaudos yra smarkiai šoktelėjusios aukštyn. Beveik nėra abejonių, kad ir nuo 2022 metų sausio 1 dienos gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams Lietuvoje dar didės.
Spalvotųjų metalų kainos perspektyvos geresnės negu juodųjų metalų
Plieno gaminių kainos Londono metalų biržoje piką pasiekė gegužę. Tačiau nuo tada jos ne kažin kiek sumažėjo ir vis dar tebėra daugiau negu 50 proc. didesnės negu, pavyzdžiui, 2019 metų vasarą. Statybų sektoriaus, kuriame sunaudojama apie 40 proc. visų plieno gaminių, apimtis Europos Sąjungoje gegužę jau grįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją.
Tačiau automobilių gamybos sektorius, kuriame sunaudojama apie 16 proc. viso pagaminto plieno, Europos Sąjungos šalyse dar nėra visai atsigavęs. Nors Vokietijoje per pirmą pusmetį pagaminta 16 proc. daugiau automobilių negu prieš metus, tačiau tai dar 31 proc. mažiau negu 2019 metų pirmą pusmetį. Nors plieno kainų pikas jau lieka už nugaros, plieno paklausa metų pabaigoje neturėtų mažėti, o tai padės ir kainoms dar likti istoriškai didelėms.
Nenuostabu, kad plieno gamintojai ir Europoje, ir kitose mums svarbiose šalyse (Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje) stengiasi didinti gamybą kiek įmanoma, nes dabartinės sąlygos yra labai palankios didinti pelną. Europos Sąjungos plieno gamyba gegužę jau buvo didesnė negu prieš pandemiją. Plieno gaminių gamybos sektoriuje vis dar yra neišnaudotų pajėgumų, tačiau juos panaudoti nėra taip paprasta. Apskritai per pastarąjį dešimtmetį Europoje vyravo nepalankios tendencijos plieno sektoriuje, ir dėl didelės konkurencijos tarptautinėje rinkoje daug gamyklų buvo uždaryta.
Todėl dabar dar atsargiai žvelgiama į pasikeitusią situaciją ir svarstoma, ar tikrai verta vėl investuoti į gamybos didinimą. Nepamirškime ir to, kad plieno gamyba yra viena taršiausių pramonės šakų, ir dabartiniai klimato kaitos politikos veiksmai verčia šį sektorių daug investuoti. Ir ne tik Europoje, bet ir Kinijoje, kur tiesiog siekiama riboti plieno gamybą.
Spalvotųjų metalų, tokių kaip varis ar aliuminis, kainos Londono metalų biržoje taip pat pasiekė piką gegužę ir nuo tada šiek tiek sumažėjo. Nors tikimės, kad vario kaina šių metų antrą pusmetį bus mažesnė negu pirmą, tačiau toliau manome, jog varis yra vienas perspektyviausių metalų, tad 2022 ir 2023 metais vidutinė vario kaina bus didesnė negu šiais metais. Vario paklausa artimiausiais metais sparčiai didės dėl atsinaujinančios energetikos įrenginių ir elektromobilių gamybos bumo. Vario gamybai spėti su paklausa bus sudėtinga.
Aliuminio kainos perspektyvos irgi neblogos. Trumpuoju laikotarpiu jo kainai įtaka daro anglies kainos pokyčiai, nes iki dviejų trečdalių aliuminiui gaminti naudojamos elektros pagaminama deginant akmens anglį. Akmens anglies kaina, nepaisant noro greičiau pamiršti šią žaliavą, pastaruoju metu irgi išgyvena renesansą – ji Europoje yra brangiausia nuo 2008 metų. Žinoma, anglis netrukus atpigs kartu darydama neigiamą įtaką ir aliuminio kainai trumpuoju laikotarpiu.
Medienos kainos krito JAV, tačiau Europoje jos vis dar aukštumose
Medienos ateities sandorių JAV kainų šuolį aukštyn ir ne mažesnį nuopuolį žemyn per šį pusmetį mėgstama rodyti kaip pavyzdį, kas netrukus laukia kitų žaliavų. JAV medienos sektorius greitai sureagavo į kainų šuolį ir padidino medienos gaminių pasiūlą, todėl kainos(bent jau ateities sandorių rinkoje) netruko nusiristi iki įprastesnio visiems lygio. Sumažėjusios medienos kainos JAV turėtų sumažinti įtampą ir Europos medienos rinkoje, nes pastaruoju metu nemažai pjautinės medienos iš Europos buvo išplukdyta į JAV. Kol kas teigti, kad medienos kainos Europoje mažėja, dar per anksti. Šiaurės šalyse pjautinės medienos kaina liepą mažėjo minimaliai. Suprantama, kad dabartinės kainos yra fantastiškos medienos sektoriui, ką rodo ir skelbiami daugelio Šiaurės šalių medienos įmonių rekordiniai antro ketvirčio rezultatai. Būtent aukštos kainos skatins didinti medienos pasiūlą. Logiška tikėtis, kad medienos kainos kitąmet jau bus gerokai mažesnės negu dabar, tačiau antras pusmetis medienos gaminių pirkėjams dar bus skausmingas.
