Vilniuje gyvenantis Davidas šiuo metu po paskaitų uždarbiauja su „Taxify“. Pelnas, kaip jis sako, nėra didelis, tačiau šis darbas jam suteikia ne tik papildomų pajamų, bet ir naujų malonių pažinčių.
„Kai kurie net kviečia savaitgalį susitikti ir ką nors nuveikti“, – 15min pasakojo Davidas, Vilniuje studijuojantis turizmą.
Prie Lietuvos, kaip sako jis, jau priprato, ir pasakojo radęs tikrai daug gerų draugų ir pramogų. Tačiau ne visos čia jo praleistos dienos buvo malonios.
Užsienietį keikė, į jį spoksojo, mėtė alaus butelius
Davidas į Lietuvą atvyko prieš trejus metus. Pasakoja, kad aplinka buvo itin šokiruojanti, ir dėl teko laikinai sustabdyti turizmo mokslus Mykolo Romerio universitete ir išvažiuoti pas seserį į Šveicariją.
Kai tik čia atvažiavau, vieną kartą į mane iš automobilio metė butelį, mane pravardžiavo, – apie pirmąją patirtį Lietuvoje pasakojo Davidas.
„Kai atvažiavau į Lietuvą, afrikiečių, arba „spalvotų“ žmonių Lietuvoje nebuvo tiek daug, kiek jų yra dabar. Į mane žiūrėjo su tam tikra „akimi“, man tai buvo labai nauja, aplinka buvo gana šokiruojanti. Kai įsėdi į troleibusą, į tave žmonės žiūri“, – pasakojo Davidas.
Dabar jis sako pripratęs prie Lietuvos, tačiau prieš trejus metus gyvenimo Lietuvoje pradžia panėšėjo į košmarą.
„Aš pripratau, įsimylėjau Lietuvą, sutikau labai malonių žmonių, ir sąlygos tikrai pasikeitė. Kai tik čia atvažiavau, vieną kartą į mane iš automobilio metė butelį, mane pravardžiavo. Tačiau manęs tai nepakeitė, čia aš radau bažnyčią „Gyvenimo bažnyčia“, radau čia bendruomenių, kurių dalimi tapau, ir kurios man padeda džiaugtis mano buvimo čia“, – pasakojo Davidas.
Dabar jis jau du mėnesius dirba „Tafixy“. Pasakojo, kad kelis kartus, jam atvažiavus pas žmones, jie atsisakė važiuoti su juo vos tik išvydę, kad jis yra juodaodis. Tačiau tokių atvejų nėra daug, jų Davidas nesureikšmina.
„Aš turėjau atidėti savo mokslus maždaug pusantro semestro, nes, kai tik atvažiavau į Lietuvą, aplinka buvo pakankamai šokiruojanti ir atšiauri. Mano sesuo gyvena Šveicarijoje, tai aš nuvykau ten keliems mėnesiams, prieš grįždamas atgal“, – tačiau dabar Davidas sako čia esantis laimingas.
Įsidarbinti Lietuvoje – misija neįmanoma
Davidas Lietuvoje – jau treji metai, tačiau dirbti pradėjo tik neseniai, kai įsigijo savo automobilį. Darbintis įvairiose įmonėse jis bandė ir anksčiau, tačiau susidūrė su daug įvairių, daugiausia biurokratinių, kliūčių.
Labai daug biurokratizmo, buvau keliose vietose, bet iš manęs reikalavo labai kvailų dalykų, – apie bandymus įsidarbinti Lietuvoje pasakojo studentas iš Ganos.
„Anksčiau tik studijavau. Visų pirma buvo netinkamas darbo laikas, nes paskaitos yra įvairiu metu. O paskaitų aš praleisti negalėjau. Aš bandžiau ieškoti darbo, bet dauguma darbdavių, kur kreipiausi, reikalavo praeiti labai sunkią biurokratinę procedūrą. Come on, dabar XXI amžius, negaliu daryti tą patį per tą patį, aš noriu judėti pirmyn“, – kalbėjo Davidas.
Pasak jo, procedūros užsieniečiui, kuris nori gauti darbą, yra labai ilgos ir varginančios. Kartais, aiškino Davidas, kai jas baigi, jau esi labai pavargęs ir nusivylęs.
„Labai daug biurokratizmo, buvau keliose vietose, bet iš manęs reikalavo labai kvailų dalykų, pavyzdžiui, pirma tą darbo vietą turi pasiūlyti lietuviui arba ES piliečiui, tik tada, jeigu niekas neatsiranda, duos tą darbą mums. Manau, kad daug žmonių norėtų čia pasilikti, įsikurti, jeigu tik galėtų gauti darbą“, – svarstė Davidas.
Vis tik jis pridūrė Lietuvoje pažįstantis nemažai užsieniečių, kurie čia sukūrė šeimas, rado darbus.
Lietuvoje greičiausiai neliks
Davidas daugiausia dirba vakarais ir savaitgalio naktimis. Šita veikla, neslėpė jis, nėra labai pelninga, tačiau automobilį studentas vairuoja ne tik dėl pinigų.
„Aš sutikau daug žmonių, daug užsieniečių, lietuvių, kurie žinojo apie Ganą. Kaip malonu, kai įsėdęs žmogus pasakoja man apie Ganos muziką, futbolą. Mes maloniai diskutuojame, ir šis darbas pakeitė mano nuomonę apie Lietuvą ir lietuvius, kurie yra labai šilti žmonės. Iš išorės jie gali atrodyti ne itin draugiški, bet kai susipažįsti, jie pasirodo tikrai draugiški“, – pasakojo jaunuolis.
Dauguma užsieniečių džiaugiasi, kad čia gyvena, o tie, kurie nesidžiaugia, jau seniai iš čia išvažiavo, – dėstė jaunuolis.
Anot jo, tenka vežti ne tik jaunus žmones. Pavėžėjimo paslaugomis naudojasi ir vyresni gyventojai.
„Sutikau 65 metų moterį, kurios vaikai gyvena Didžiojoje Britanijoje. Mes turėjome progą pasikalbėti, jai buvo labai įdomu, kaip aš čia atsidūriau. Vežiau ir kiek vyresnį vyriškį, tarp 60-70 metų. Jie buvo labai malonūs žmonės“, – prisiminė Davidas.
Per Vilnių jis važinėja nuosavu automobiliu, kurį įsigijo kasdienos reikmėms – keliavimui į paskaitas, bažnyčią, parduotuvę, futbolo treniruotes.
„Aš žaidžiu futbolą kiekvieną šeštadienį – labai daug afrikiečių žaidžia kartu. Kartu su mumis žaidžia ir kiti užsieniečiai, taip pat lietuviai. Dauguma užsieniečių džiaugiasi, kad čia gyvena, o tie, kurie nesidžiaugia, jau seniai iš čia išvažiavo“, – pasakojo Davidas.
Turizmą ir vadybą studijuojantis jaunuolis mokslus baigs jau kitąmet. Nuo pat atvykimo į Lietuvą jis nematė savo tėvų, kurie gyvena Ganoje.
„Kol kas neturiu jokio plano, ką darysiu, pabaigęs studijas. Tačiau norėčiau po mokslų važiuoti namo ir dirbti pagal specialybę, kurią čia įgijau“, – o tėvus Davidas viliasi aplankyti dar šiemet, nelaukdamas, kol baigs studijas.
Tokių kaip Davidas – bent 100
Davidas Lietuvą studijoms pasirinko dėl sąlyginai aukštos mokslų kokybės ir mažesnių nei kitur tiek studijų, tiek pragyvenimo kainų.
Studentai iš trečiųjų šalių, teikiantys pavėžėjimo paslaugas, nėra jokia naujiena. Vien „Tafixy“ platformoje jų yra užsiregistravę apie 100. Daugiausia jų yra iš kaimyninių valstybių, tarkime, Ukrainos, tačiau automobilius vairuoja ir atvykėliai iš Azijos, Afrikos.
„Leidimus dauguma gauna lengvai, pavyzdžiui, Indijos piliečiai čia studijuoja, tad iš karto gauna leidimus. Kažkokių išskirtinų problemų jie nepatiria, gal tik, kad ne visos platformos nori juos priimti dirbti“, – 15min sakė „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pernai daugiausia užsieniečių atvyko dirbti į paslaugų sektorių (52 proc.), ir statybų (37 proc.) sektorius. Užsieniečiai atvyko iš 53 valstybių, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos.
