„Mūsų kolegos iš Taivano informavo, kad jie atidaro 1 mlrd. eurų fondą dėl jungtinių Taivano ir Lietuvos projektų. Dėl konkretesnių detalių dirbsime toliau“, – tvirtino ministrė.
Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę. Ministrė A.Armonaitė tikisi, kad šių fondų sąlygos padės įgyvendinti bendrus projektus. Be to, tikisi, kad Taivano investicijos Lietuvą pasieks kaip įmanoma greičiau.
Tuo metu M.H.Kungas nurodė, kad iš 1 mlrd. dolerių fondo bus finansuojami tie projektai, dėl kurių spalį buvo pasirašyti tarpusavio memorandumai. Iš viso tokių memorandumų buvo 6.
„Investicijų ir paskolų fondai bus prieinami projektams, kurie atneštų naudą Taivano ir Lietuvos pramonės vystymuisi. Tarkime, jei Taivano verslai nori investuoti Lietuvoje arba jei taivaniečiai ir lietuviai įkuria bendrą įmonę, arba lietuvių verslai nori dirbti su Taivano kompanijomis ar turi tiekėjų čia, Taivane, – jie visi gali pretenduoti“, – kalbėjo Taivano ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusiais metais skelbė, kad pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas tarp Taivano nacionalinio Sun Yat-Sen universiteto ir trijų Lietuvos universitetų – Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijų universiteto – dėl dalyvavimo bendroje Taivano ir Lietuvos puslaidininkių talentų ir tyrimų programoje.
Taip pat patvirtintas tarpusavio supratimo memorandumas tarp Taivano universiteto Kristalų tyrimo centro ir Lietuvos Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro.
Detales žada vėliau
Aptardama tiek 200 mln. dolerių fondą, tiek ką tik pristatytą milijardo dolerių fondą, ekonomikos ir inovacijų ministrė teigė, kad dėl konkrečių sąlygų, kurias verslai turėtų atitikti norėdami pretenduoti į šias lėšas, dar dirbama.
„Norime, kad šitos lėšos būtų konkurencingos, kad verslai galėtų jas praktiškai panaudoti. Norime, kad sąlygos būtų tokios, jog verslai galėtų prieiti prie šių pinigų. Reikia padaryti dar daug darbo“, – nurodė A.Armonaitė.
Ministrė taip pat informavo Taivano ministrą apie pasirengimą steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taipėjuje. Siekiama, kad prekybos atstovas pradėtų darbą artėjantį pavasarį.
2020 m. eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų (0,1 proc. viso Lietuvos eksporto). Atitinkamai importas iš Taivano sudarė 66 mln. eurų (0,2 proc. viso Lietuvos prekių importo).
Kokie Lietuvos pajėgumai vystyti puslaidininkių pramonę?
Ministrė su kolega iš Taivano aptarė ir puslaidininkių temą – A.Armonaitė akcentavo, kad Lietuva labai suinteresuota bendradarbiauti šioje srityje su Taivanu, nes jis yra didžiausias puslaidininkių gamintojas pasaulyje.
„Lietuva turi išvystytą lazerių sektorių, be to, kai kurie mūsų gamintojai susiduria su iššūkiais šiuo metu, turint omenyje situaciją su Kinija. Tai irgi trumpai aptarėme su ministru. Išgirdau žinutę, kad Taivano kompanijoms reikia šių produktų, tad tikiuosi, kad mūsų lazerių kompanijos greitai suras partnerių Taivane“, – vylėsi ministrė.
Paklausus, ar Lietuva yra pajėgi vystyti puslaidininkių pramonę, A.Armonaitė tvirtino, kad jau dabar yra įmonių, turinčių konkrečių planų šioje verslo šakoje.
„Yra lietuviškų kompanijų, kurios jau turi labai konkrečių verslo planų vystydamos puslaidininkių pramonę čia, Lietuvoje. Visų pirma, jau žinome, kad Lietuva yra pajėgi dalyvauti 28–40 nanometrų lustų gamyboje. Antra, tikiu, kad Lietuvos lazerių pramonė, kuri yra daug žadanti, turi gilias tradicijas Lietuvoje, galėtų dalyvauti šioje grandinėje“, – tvirtino A.Armonaitė.
Lietuva – ginčo su Kinija epicentre
Dėl glaudesnių ryšių su Taivanu smarkiai atvėso Lietuvos santykiai su Kinija. Ši prieš mūsų šalį ėmėsi diplomatinio ir ekonominio spaudimo po to, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija leido Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV atstovybės veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, tad toks Lietuvos sprendimas nukrypo nuo įprastos praktikos.
Dvišaliai Lietuvos ir Kinijos prekybos ryšiai nėra labai dideli, bet didelį rūpestį kelia pranešimai, kad įmonės negauna reikalingų komponentų iš Kinijos, o Kinija spaudžia tarptautines bendroves ir nepriima gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.