Taivaniečiai prieš kurį laiką pristatė bendradarbiavimo su Lietuva planus. Sausį buvo kalbėta apie tai, kad salos įmonės aukštųjų technologijų vystymui Lietuvoje skirs 200 mln. dolerių (189 mln. eurų), bus įkurtas ir 1 mlrd. dolerių vertės paskolų fondas bendriems projektams su Lietuva, skirtos stipendijos lietuviams studijuoti puslaidininkių technologijas.
Visgi vėliau paaiškėjo, kad šio fondo lėšos bus skirtos ne tik Lietuvai, bet ir Čekijai, Slovakijai, dalis – ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims.
Dalytis su kitomis Europos šalimis teks ir metų pradžioje pristatytą milijardo dolerių vertės paskolų fondą.
„Gal nepakankamai gerai tai iškomunikavome, atsiprašome už tai. Bet tai pirmas kartas mūsų istorijoje, kai kuriame tokį fondą“, – 15min sakė E.Huangas.
Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Taivano atstovybe surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje Taivano atstovai pristatė bendradarbiavimo puslaidininkių, startuolių, biotechnologijų, elektromobilių ir jų dalių, lazerių pramonėje galimybes.
Lietuvoje taip pat lankėsi Taivano ekonomikos viceministras Chern Chyi Che.
Norime sukurti lankstų fondą, bet tai nereiškia, kad nesame įsipareigoję.
E.Huangas teigė, kad taivaniečiai nepateiks konkrečių skaičių, kiek lėšų iš 200 mln. dolerių fondo atiteks Lietuvos įmonėms, bet dar kartą pakartojo, kad mūsų šalies kompanijoms šiuo klausimu teikiamas prioritetas.
„Mes nenorime pateikti labai specifiškų skaičių ir taisyklių. Pats svarbiausias dalykas yra surasti, kur tinkamai investuoti pinigus. Kai tik turėsime gerų galimybių, padarysime tai kaip galima greičiau. Mums atrodo per daug apribojantis dalykas yra turėti apsibrėžus tam tikrą skaičių lėšų“, – taivaniečių požiūrį paaiškino E.Huangas.
Jis taip pat nurodė, kad jei šis fondas bus sėkmingas, nėra priežasčių, kodėl negalėtų atsirasti ir antro fondo.
„Tai svarstant, Lietuva yra pati svarbiausia. Mes tiesiog nesame susipažinę su šiuo regionu ir norime geriau suprasti šios šalies bendruomenę. Jei yra gerų investicinių objektų, kodėl turėtume apriboti investicijų skaičių? Tai tiesiog yra skirtingos logikos“, – nurodė Taivaniečių atstovybės vadovas ir pridūrė, kad tai gali būti ir kultūrinių skirtumų klausimas.
E.Huangas pateikė Kinijos pavyzdį. Jis pabrėžė, kad šioje šalyje remiamasi logika, jog vyriausybė priima sprendimus, tačiau Taivanas, jo teigimu, jau seniai tokį mąstymo modelį paliko praeityje.
„Mes ne tokie žmonės, mes pajudėjome nuo šio požiūrio į priekį. Taigi ši planinė ekonomika liko praeityje. (...) Jei imsime ir pasakysime, kad skirsime Lietuvai tiek ir tiek lėšų, o vėliau norėsime investuoti daugiau, mūsų parlamentas klaus, kodėl norime viršyti limitus. Norime sukurti fondą, kuris turėtų daugiau lankstumo, bet tai nereiškia, kad mes nesame įsipareigoję. Mes esame labai nuoširdūs, bet nenorime savęs apriboti“, – tvirtino jis.
E.Huangas teigė, kad per paskutinius porą dešimtmečių Taivanas sukūrė 9 globaliu mastu svarbias įmones ir dauguma jų yra privačios bendrovės.
„Mes skatiname bendroves būti konkurencingomis globaliu mastu. Žinome, kad Lietuva yra labai sėkminga, būdama tokia maža, turi du vienaragius (taip vadinama įmonė, kurios vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių). Manome, kad tai nuostabu. O Taivano žmonės yra labai verslūs, tad galėsime sujungti šias dvi ekosistemas“, – sakė E.Huangas.
Norime sukurti fondą, kuris turėtų daugiau lankstumo, bet tai nereiškia, kad mes nesame įsipareigoję. Mes esame labai nuoširdūs, bet nenorime savęs apriboti.
Kalbėdamas apie tai, kodėl investicijos yra išplėstos ir į kitas Europos valstybes, jis tvirtino, kad Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Rytinėmis regiono šalimis. Pokalbių su rizikos kapitalo fondo investuotojai metu jis taip pat sakė išgirdęs, jog investavimo apimtys neturėtų būti sutelktos vien Lietuvoje, nes tai atvertų daugiau galimybių.
Neteisingai paskirstytos investicijos į puslaidininkius būtų rizikingos.
Kalbėdamas apie Lietuvos perspektyvas puslaidininkių sektoriuje, jis sutiko, kad esminis klausimas, nuo kurio priklauso sėkmė, yra talentų skaičius.
Pasak E.Huango, per pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje apsilankę profesionalai dabar rengia strateginį pasiūlymą, kaip tapti partneriais su Lietuvos kompanijomis šioje srityje.
„Suteiksime šansą jūsų talentingiems studentams, norintiems veikti puslaidininkių srityje, vykti į Taivaną ir ten mokytis. Taip pat padėsime jūsų įmonėms vystyti pirmuosius projektus ir pasiekti komercinę sėkmę. Visos investicijos į puslaidininkius reikalauja labai didelio apgalvojimo. Nedarome kažko, kas atneštų jums neigiamų pasekmių. Be profesionalų tai būtų Lietuvai labai rizikingas projektas“, – tvirtino E.Huangas ir pridūrė, kad viena puslaidininkių gamykla Taivane reikalauja 20 mlrd. dolerių investicijų.
Jis tikino, kad pagal rengiamą stipendijų programą mažiausiai 10 studentų galės vykti mokytis į Taivano universitetą.
Visos investicijos į puslaidininkius reikalauja labai didelio apgalvojimo. Nedarome kažko, kas atneštų jums neigiamų pasekmių.
Leidimų jautienos eksportui galima tikėtis artimiausiu metu
Pokalbio su 15min metu E.Huangas taip pat atskleidė, kad leidimų eksportuoti lietuvišką jautieną į Taivaną klausimas yra spartinamas ir per artimiausią mėnesį ar pusantro į Lietuvą atvyks Taivano žemės ūkio ministerijos atstovai, kurie atliks mūsų šalyje patikrą.
„Tam, kad būtų galima eksportuoti produktus į Taivaną, kartais prireikia metų. Bet su Lietuva mes bandome įdėti kiek galima daugiau pastangų, kad tai nutiktų taip greitai, kaip tik įmanoma“, – tvirtino jis.
Dėl Taivano atvėso Lietuvos santykiai su Kinija
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė kentėti santykiai su Kinija. Ši prieš mūsų šalį ėmėsi diplomatinio ir ekonominio spaudimo po to, kai Lietuvos Užsienio reikalų ministerija leido Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV atstovybės veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, tad toks Lietuvos sprendimas nukrypo nuo įprastos praktikos.
