Lietuvoje viešintis Taivano verslo delegacijos vadovas, nacionalinės plėtros ministras Ming-Hsin Kung kaip didžiausias Lietuvos stiprybes įvardijo finansinių technologijų (fintech) ir lazerių sektorių, tačiau pridūrė, kad kitas klausimas, kaip pastaruosius pavyktų pritaikyti Taivano prekėms. Stipriąja Taivano puse jis vadino komercializaciją.
Apie tai, kokiose sektoriuose galima tikėtis užmegzti bendradarbiavimą, kodėl Lietuvos studentams Taivanas įsipareigojo pasiūlyti stipendijas ir ar galima tikėtis dalies iš planuojamų milijardinių investicijų į puslaidininkių sektorių sulaukti ir Lietuvoje – 15min interviu su Ming-Hsing Kung.
– Lietuvos ir Taivano verslo ryšiai kol kas nėra reikšmingi. Pavyzdžiui, pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną siekė tik 15 mln. eurų. Kaip prognozuojate, gali ateityje šie skaičiai pasikeisti?
– Iš tiesų, mūsų dvišalės prekybos apimtys nėra tokios didelės, kaip tikėtumėmės. Taivano eksportas į Lietuvą buvo 89 mln. JAV dolerių. Tikimės, kad per šį vizitą galėsime paskatinti mūsų bendradarbiavimą prekybos ar investicijų srityje.
Mes tikimės tai padaryti per keturis lygmenius. Pirma, bendradarbiavimas technologijų ir tiekimo grandinių srityje. Jei sujungsime tiekimo grandines, mūsų prekybos apimtys smarkiai padidėtų.
Antra, investicijos. Trečia, dvišaliai susitikimai, ketvirta – finteh. Aš manau, kad per visas šitas keturias dimensijas mūsų dvišalės prekybos apimtys padidės.
Pavyzdžiui, Lietuva gana stipri lazerių technologijose, todėl pabandysime sujungti Lietuvos lazerių produktus ir žinias (know-how –angl.) su Taivano puse.
Kitas pavyzdys, Lietuvos maisto produktai labai populiarūs tarp mūsų žmonių ir šį kartą didžiausios Taivano elektroninės prekybos platformos, prekybos atstovai taip pat dalyvauja susitikimuose. Turime atvykusių ir Taivano maisto industrijos, tokių, kaip Miltų asociacija, atstovų. Po dvišalių susitarimų mes žinosime tikslius rezultatus, kiek jie planuoja įsigyti lietuviškų produktų.
Mūsų dvišalė prekybos statistika yra muitinių teikiama statistika, tačiau žinome, kad Lietuva yra labai stipri fintech srityje – Taivanas dalyvavo Lietuvos fintech sistemoje per kredito kortelių mokėjimus. Tad tos prekybos apimtys, kurias skelbia muitinės, neįtraukia fintech, sandorių internetu, mokėjimų.
– Taivano pagrindinis sektorius – puslaidininkiai. Jų poreikis toks didelis, kad viename interviu sakėte, jog nesirūpinate dėl jų pertekliaus artimiausioje ateityje. Jūs taip pat esate puslaidininkių gamyklos „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co Ltd“ (TSMC) valdybos narys. Ši kompanija kartu su kitomis šio sektoriaus įmonėmis planuoja į plėtrą investuoti daugiau nei 107 mlrd. JAV dolerių. Ar gali kai kurios iš šių investicijų ateiti į Lietuvą?
– Artimiausioje ateityje nematau puslaidininkių pasiūlos ar investicijų pertekliaus, nes jų poreikis yra didžiulis – pradedant nuo daiktų interneto ir baigiant lustais automobilių gamintojais. Tad visos šios plėtros ir investicijų tikslas padengti pasiūlą.
Kadangi esu TSMC valdybos narys, man nepridera kalbėti apie įmonės strategiją, bet, mano asmenine nuomone, Europoje yra didelė lustų paklausa, todėl Taivanas bendradarbiaus su Europa, kad šį trūkumą padėtų padengti.
– Bet, ar gali kai kurios iš minėtų investicijų ateiti į Lietuvą?
– Puslaidininkiai apima platų spektrą, pradedant nuo medžiagų, įrenginių, IT – gamyba, testavimas, aplikacijos. Turime tai aptarti su Lietuva ir sukursime ekspertų grupę, kuri galėtų apibrėžti Lietuvos vaidmenį tolimesniame bendradarbiavime.
Be to, Taivanas įsipareigojo padėti Lietuvos jaunuoliams ar tiems, kurie nori įsitraukti į šį sektorių, studijuoti ar gauti apmokymus Taivane. Taivanas taip pat pasiūlys stipendijas studentams, norintiems studijuoti puslaidininkių industriją mūsų šalyje.
– Kada prasidės šis bendradarbiavimas?
– Jau kitais metais.
– Pakalbėkime apie maisto industriją. Per pandemiją Lietuvą pasiekdavo žinios, kad Taivane lietuviški maisto produktai, tokie kaip šokoladas ar alus, yra paklausūs. Kokie kiti lietuviški maisto produktai galėtų rasti savo vietą Taivane? Ką taivaniečiai labiausiai mėgsta iš Lietuvos, kitų Europos šalių ir kokiems maisto sektoriams matytumėte didžiausias galimybes įeiti į Taivano prekybos tinklus?
– Pirmiausia, turime sukurti sistemą ar mechanizmą. Mes jau sukūrėme elektroninės prekybos platformą, kuri tapo vadinamuoju lietuvišku prekybos tinklu. Įvairios prekės, maisto produktai bus prieinami šioje platformoje. Taigi taivaniečių vartotojai gali elektroniniu būdu įsigyti ką nori.
Kalbant apie kontaktinius kanalus, Taivane turime Europos Sąjungos (ES) atstovus. Tad, kai vyksta renginiai, Europos dienos, jie gali dalytis susijusia informacija su vartotojais. Iki šiol nebuvo lengva skatinti lietuviškus produktus, nes neturėjote savo atstovo. Bet netrukus Taivane bus atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė.
Trečias dalykas, kai pandemija bus suvaldyta, mes tikimės, kad Lietuva pritrauks daugiau Taivano turistų, tad jie galės šioje šalyje apsipirkti patys.
– Pabaigai, kokius matytumėte panašumus tarp abiejų šalių ekonomikų, kurie galėtų sustiprinti bendradarbiavimą? Ir su kokia pagrindine žinia atvykote į Lietuvą?
– Lietuva turi savo stiprybes, kaip minėjau, esate gana stiprūs fintech srityje. Lietuva taip pat stipri lazerių srityje, tiesa, klausimas, kaip pritaikyti juos Taivano prekėms, nes Taivano stiprioji pusė – komercializacija.
Aš manau, kad jei bendradarbiausime, galėsime sukurti daug verslo galimybių.
Lietuva ir Taivanas per pandemiją vienas kitą aprūpino medicinos prekėmis, tai prasidėjo pernai ir mes šį bendradarbiavimą vadiname vertybių ciklu ir kultūrinės draugystės ženklu. Ir mes sujungsime jėgas, kad šį ciklą išplėstume ir tęstume.
