„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės naudojasi užstato sistema, yra jos patogumas. Vasario 1 d., kai sistema tik pradėjo veikti, Lietuvoje jau buvo pastatyta 450 taromatų – daugiau nei šiuo metu jų veikia Estijoje. Šiuo metu įrengta per 900 taromatų. Net devynios iš dešimties pakuočių į sistemą grįžta būtent šiais įrenginiais“, – sako Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.
Dar vienas pasiteisinęs sprendimas – taromatų kioskai didesnių prekybos centrų prieigose. Tokiu būdu nereikia taros nešti į parduotuvę, galima atvežti didesnius jos kiekius. Šalies parduotuvių stovėjimo aikštelėse jau pastatyta daugiau nei 350 kioskų.
Pirmų penkių mėnesių pakuočių grąžinimo statistika jau leidžia daryti ir tam tikras išvadas apie žmonių įpročius naudojantis užstato sistema. Remiantis USAD duomenimis, vartotojas vienu kartu į taromatą priduoda vidutiniškai 15 vienetų taros. Tai rodo, kad dažniausiai gyventojai tarą grąžina sukaupę didesnius jos kiekius. Daugiausiai grąžinama plastikinių butelių – jų atliekų surinkta 2500 tonų. Stiklinių butelių ir metalinių skardinių surinkta atitinkamai 2500 ir 700 tonų.
„Daugiausiai taros gyventojai priduoda savaitgaliais – tuomet naudojimasis taromatais išauga penktadaliu. Palyginus pavasario ir vasaros statistiką, pakuočių grąžinimas ženkliai padidėja pamėgtuose šalies kurortuose – Neringos savivaldybėje, Palangoje, Birštone. Nuolat stebime gyventojų srautus prie taromatų ir ieškome galimybių daugiau jų įrengti ten, kur yra didžiausias poreikis“, – pasakoja G. Varnas.
