„Pernai lietuviams nepavyko pralenkti naujų įmonių įkūrimo rekordo, kuris buvo pasiektas pandeminiais 2021 m. Pernai metais daugiausiai naujų įmonių 1600 buvo įkurta sausio mėn., o vėliau šis skaičius kas mėnesį vis mažėjo, – sako Jurga Tamašauskaitė, „Scorify“ verslo sprendimų vadovė. – Mažoji bendrija, kaip teisinė veiklos forma, pilnai įsitvirtino mūsų verslo ekosistemoje dėl paprasto steigimo ir valdymo“.
Labdaros ir paramos fondų pernai buvo įkurta du kartus daugiau nei ankstesniais metais. „Dėl karo Ukrainoje ženkliai išaugo Lietuvos paramos apimtys šiai šaliai, todėl nenuostabu, kad aktyvūs ir atsakingi žmonės įteisino savo veiklą kurdami fondus“, – sako J.Tamašauskaitė.
20 proc. pernai naujai įkurtų įmonių planavo veikti prekybos bei transporto remonto sektoriuje, 13 proc. – profesinėse, mokslinėse ir techninėse veiklose, dar 12 proc. – statybose.
Palyginimui, 2021 m. daugiausiai naujų įmonių buvo steigiama paslaugų srityje. „Panašu, kad sunkumai, su kuriais susidūrė apgyvendinimo, maitinimo ir kiti paslaugų sektoriai laikinai atgrasė verslius žmones nuo tokios veiklos“, – sako J.Tamašauskaitė.
Metų pabaigoje naujose įmonėse dirbo 17,8 tūkst. darbuotojų, jie gavo vidutinį 1240 Eur atlygį. „Tai reiškia, kad dalyje įmonių dirbo daugiau nei po vieną darbuotoją, o darbo užmokestis buvo didesnis už didelės dalies senbuvių mokamus atlyginimus“, – sako „Scorify“ atstovė. Didžiausias naujokių vidutinis darbo užmokestis metų pabaigoje užfiksuotas tradiciškai aukštesnius atlyginimus mokančiuose sektoriuose – IT bei finansų ir draudimo veiklose. Čia jis siekė 3300 Eur.
Vienintelėje Vilniaus apskrityje naujų įmonių pernai įsteigta daugiau nei prieš metus. Kai kuriose apskrityse naujų įmonių sumažėjo drastiškai – Marijampolės regione jų įkurta buvo 26 proc. mažiau, Šiaulių ir Utenos apskrityse – atitinkamai 22 proc. ir 12 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
Beje, ne visos naujokės išgyveno iki metų pabaigos – 3 paskelbtos bankrutuojančiomis, 37 išregistruotos, 63 buvo likviduojamos.
