Kaip skelbia portalas „Fortune“, kovo 17 dienos duomenimis, 150 įmonių paskelbė Rusijoje stabdančios visą veiklą – pavyzdžiui, Rusijos gyventojams bus nebeprieinami „Apple“ kompiuteriai ir telefonai, „Paramount“ studija Rusijos kino teatruose neberodys savo filmų. Čia taip pat nebeliks „H&M“, „Ikea“ parduotuvių, „Ford“, „Toyota“, „Volkswagen“, „Nissan“ automobilių gamyklų, nebeveiks „Netflix“ paslaugos.
Nemažai įmonių iš Rusijos traukiasi savo noru, tačiau yra ir tokių, kurių veikla taps neįmanoma įvedus plataus masto sankcijas šiai šaliai.
Tiesa, pastaruoju metu viso pasaulio vartotojų akys krypsta link kito, „juodojo sąrašo“, kuriame – iš Rusijos nesitraukiančios įmonės. Vienos jų tokį žingsnį bando paaiškinti tuo, jog sprendimus apriboja sudėtingi verslo susitarimai, o kitos tvirtina, kad eiliniams Rusijos gyventojams ir toliau privalo būti tiekiamos būtinosios prekės.
Žemiau 15min pateikia sąrašą įmonių, kurios Rusijos palikti nesiryžta. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad tokios įmonės rizikuoja patirti didelę reputacinę žalą.
„Marriot“, „Marks&Spencer“, „Burger King“ „perka laiką“
Jeilio vadybos mokykla paskelbė nuolat atnaujinamą sąrašą įmonių, dirbančių Rusijoje. Įmonės suskirstytos į penkias kategorijas: pirmoji – įmonė visiškai paliko Rusiją, antroji – sustabdė veiklą su galimybe toliau ją tęsti, trečioji – atsitraukė, atsisakydamos tam tikrų operacijų, tačiau vykdo kitas veiklas, ketvirtoji – „perka laiką“, kai sustabdytos planuotos investicijos, vystymo, reklamos planai, tačiau verslas ir toliau vykdomas, ir penktoji – „kasimasis gilyn“, kai įmonės atmeta raginimus atsisakyti veiklos Rusijoje.
Kai kurios veiklos nenutraukiančios įmonės teigia, kad negali išeiti dėl griežtų sutarčių. Pavyzdžiui, 800 restoranų turintis „Burger King“ teigia, kad kad pasitraukti neleidžia franšizės susitarimai, kuriuos sulaužius įmonė susidurtų su „toli siekiančiomis finansinėmis pasekmėmis.“
Kaip rašo BBC, „Burger King“ savininkė „Restaurant Brands International“ pirmadienį pareiškė, jog restoranų Rusijoje operatorius „atsisakė“ uždaryti parduotuves, nors buvo reikalaujama sustabdyti prekybą.
„Restaurant Brands International“, pasak BBC, teigė, kad kreipėsi į vietos partnerį Aleksandrą Kolobovą dėl restoranų uždarymo vykstant karui Ukrainoje, tačiau pastarasis BBC sakė, kad neturi „įgaliojimų ar galios“ sustabdyti restoranų veiklą Rusijoje. Be to, tokiam uždarymui, anot jo, turi pritarti visi verslo investuotojai.
„Sprendimą nutraukti ir sustabdyti franšizės gavėjo, kuriame dirba apie 25 tūkst. žmonių, veiklą turi priimti visi akcininkai, atsižvelgdami į poveikį, kurį tai gali turėti darbuotojams ir jų šeimoms“ , – sakė jis.
Tiesa, „Burger King“ pažadėjo pelną, gautą iš franšizės operacijų Rusijoje, skirti humanitarinei veiklai.
Tokios pačios priežastys nuo pasitraukimo stabdo ir britų prekybininką „Marks&Spencer“ – nors ir nutraukė tiekimą Rusijai, parduotuvės šioje šalyje tebedirba ir toliau pardavinėja savo turimą produkciją. Iš viso Rusijoje yra 48 šio tinklo parduotuvės.
Ketvirtadienį vykusio susitikimo su Ukrainos parlamentarais metu Jungtinės Karalystės Parlamento narė konservatorė Alicia Kearns paragino nedelsiant uždaryti dešimtis „Marks & Spencer“ parduotuvių visoje Rusijoje, teigdama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kiekvieną šalyje uždirbtą rublį skiria invazijai į Ukrainą.
Trauktis nesiryžta ir didieji viešbučių tinklai – tarp jų „Marriot“ ir „Accor”, atitinkamai Rusijoje turintys 28 ir 57 viešbučius. Įmonės sustabdė vystymo ir investicijų planus, uždarė savo biurus Rusijoje, tačiau viešbučiai toliau veikia. Kaip ir „Burger King“ bei „Marks&Spencer“, įmonės Rusijoje pardavė verslą trečiosioms šalims ir nevykdo operacijų savo vardu.
Durų Rusijoje dėl tos pačios priežasties neužvers ir „Subway“.
„Mes tiesiogiai nekontroliuojame šių franšizių ir jų restoranų bei turime ribotų žinių apie jų kasdienę veiklą", – pranešime anksčiau sakė „Subway“.
Maisto produktų gigantai teisinasi parduodantys tik „būtinąsias prekes“
Viena labiausiai kritikuojamų įmonių pastarosiomis dienomis tapo šveicarų milžinė „Nestlé“. Šešios įmonės gamyklos vis dar veikia Rusijoje ir pristato produktus prekybininkams. Įmonė teigia tiekianti rusams „tik būtinuosius produktus“ – maistą kūdikiams, pusryčių dribsnius ir pašarus gyvūnams.
„Iš [Rusijoje] likusios veiklos pelno negauname“, – sakė „Nestlé“ atstovas spaudai.
Palikti Rusijos rinką „Nestlé“ ragino ir Ukrainos vadovai.
„Jūsų bendrovė atsisako palikti Rusiją net ir dabar – kai ji kelia grėsmę kitoms Europos šalims, ne tik mums. Kai vykdo netgi branduolinį šantažą", – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
O Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė aptaręs situaciją su įmonės generaliniu direktoriumi Marku Schneideriu, tačiau jis, anot premjero, „neparodė jokio supratimo.“
Kitos įmonės, panašu, irgi renkasi kelią sustabdyti tik dalies produktų tekimą Rusijai. Puslapis „Just Food“ rašo, jog JAV įmonė „Kellogg's“ ir toliau tiekia Rusijai dribsnius ir sausainius, o maisto ir gėrimų gamintoja „PepsiCo“, nors ir sustabdė pagrindinių prekės ženklų gėrimų tiekimą, toliau tiekia rusams pieną, kūdikių maistą ir mišinukus.
Kita JAV maisto pramonės įmonė „Mondelez International“ sumažino veiklos apimtis, tačiau ir toliau Rusijoje prekiauja „pagrindiniais maisto produktais“, o Italijos įmonė „Barilla“ gamina makaronus už 80 kilometrų nuo Maskvos esančioje gamykloje.
Užkandžių gamintoja „Mars“ irgi pažadėjo sumažinti Rusijoje veiklos apimtis, tačiau ir toliau tieks maisto produktus bei pašarus gyvūnams.
„Nusprendėme apriboti veiklą ir pastangas Rusijoje sutelksime į savo esminį vaidmenį maitinant Rusijos žmones ir naminius gyvūnus. Visas pelnas, gautas iš mūsų verslo Rusijoje, bus panaudotas humanitariniams tikslams. Sustabdėme naujas investicijas Rusijoje ir neimportuosime bei neeksportuosime savo produktų į Rusiją ar iš jos“, – skelbė įmonė.
Tokiu pačiu žingsniu pasekė ir Prancūzijos įmonė „Danone“, kurios pelnas Rusijoje 2021 m., portalo „Just Food“ duomenimis, siekė apie 5 proc. viso pelno. Tuo tarpu Ukrainoje ji uždirbo mažiau nei 1 proc. viso pelno.
„Labai lengva mąstyti vien „juoda ir balta“ kategorijomis ir įsitraukti į demagogiją, bet mūsų reputacija priklauso nuo mūsų elgesio. Esame atsakingi už žmones, kuriuos maitiname, ūkininkus, kurie mums tiekia pieną, ir dešimtis tūkstančių žmonių“, – „Financial Times“ sakė „Danone“ generalinis direktorius Antoine'as de Saint-Affrique.
„Danone“ turi keliolika gamyklų Rusijoje, kurioje parduoda „Activia“ jogurtą, mišinukus kūdikiams „Nutrilon“ ir pieną „Prostokvashino.“
„Colgate-Palmolive“ taip pat pranešė tieksianti Rusijai tik būtinąsias higienos prekes, tačiau nenurodė, kokios jos bus.
Veiklą Rusijoje tęsia ir alaus gamintojai „Carlsberg“ priklausanti gamykla „Baltika“.
„Aštuoniose alaus daryklose turime 8400 darbuotojų ir jais reikia pasirūpinti“, – teigė „Carlsberg“.
„Carlsberg“ Baltijos šalyse priklauso „Švyturys-Utenos alus“, „Aldaris“ ir „Saku“ įmonės.
Kol kiti išeina, „Renault“ sugrįžta
Yra ir tokių įmonių, kurios paliko Rusiją, tačiau dabar nusprendė sugrįžti. Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ atnaujino gamybą Maskvoje.
„Praėjusį mėnesį „Renault“ buvo sustabdžiusi gamybą gamykloje, motyvuodama logistikos problemomis, kilusiomis po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau „Renault“ sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos vyriausybė, kuri yra pagrindinė gamyklos akcininkė“, – remdamasis „Reuters“ pranešė „The Guardian.“
Nuo 2016 m. pabaigos „Renault“ valdo kontrolinį dviejų trečdalių Rusijos automobilių gamintojos „Avtovaz“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad ji Rusijoje vykdo platesnio masto veiklą nei daugumoje kitų Europos šalių – gamykloje Rusijoje dirba 40 tūkst. vietos darbuotojų.
Kaip rašo „The Guardian“, 2021 m. „Avtovaz“ pardavė 350 tūkst. transporto priemonių ir „Renault“ uždirbo 186 mln. eurų pelno, neatskaičius mokesčių (apie 12 proc. viso tų metų pelno).
Prancūzijos sporto prekių gigantę „Decathlon“ įkūrusi Mulliez šeima, kurios turtas vertinamas 36 mlrd. eurų, vietoje išėjimo iš Rusijos taip pat pasirinko plėtrą. „The Telegraph“ skelbė, kad šios šeimos valdomas statybos ir sodininkystės prekių parduotuvių tinklas „Leroy Merlin“ plėsis Rusijoje.
„Kadangi išnyko tam tikros įmonės, esame atviri jūsų pasiūlymams dėl tiekimo ir jūsų asortimento didinimo. Planuojame visiškai pakeisti importuojamus produktus Rusijoje gaminamais produktais“, – tiekėjams išsiųstame laiške, kurį matė „The Telegraph“, teigė „Leroy Merlin" padalinio Rusijoje vadovai.
Lietuvoje verslai taip pat spaudžiami palikti Rusijos rinką.
Pirmadienį, paaiškėjus, kad Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo šeimai priklausanti „Vičiūnų grupė“ iš tiesų nenutraukė ryšių su Rusijos Federacija ir toliau tęsia savo veiklą Tilžėje (dabar – Sovetske) bei pardavinėja produkciją Rusijoje, prie Kauno savivaldybės surengtas protestas.
Dalis „Vičiūnų grupės“ produkcijos gaminama Kaliningrado srityje ir yra parduodama Rusijoje, kitose Rytų rinkose.
Ekspertai: šioje situacijoje įmanomas tik vienas pasirinkimas
Nors verslai teisinasi įvairiomis priežastimis, neleidžiančiomis joms nutraukti saitų su Rusija, ekspertai sako, kad įmonės anksčiau ar vėliau privalės žengti šį žingsnį, antraip joms grės didelė reputacinė žala.
„Ilgalaikėje perspektyvoje įmonėms, kurios karo su Ukraina akivaizdoje nesiryžta priimti sprendimų arba juos priima po kažkokios pauzės, bus kirsta per reputaciją. Pasekmės bus pakankamai stiprios, nes matome, kaip tiek Europoje, tiek JAV žmonės reaguoja į karą, kokias emocijas jiems tai kelia, koks nepateisinamas yra Rusijos elgesys“, – 15min sakė rinkodaros strategas Giedrius Juozapavičius.
Pasak eksperto, verslai, kurie nedrįsta deklaruoti savo pozicijos, yra nusprendę kurį laiką pratylėti, susidurs su problemomis, bus rodomi kaip maitinantys Rusijos karo mašiną.
G.Juozapavičius pateikė pavyzdį, kad karo pradžioje tylėjo ir „McDonald's“ bei „Coca-Cola“, tačiau sulaukusios didžiulio spaudimo iš vartotojų, pasipiktinimo socialiniuose tinkluose, produktų boikoto, įmonės priėmė sprendimą palikti Rusijos rinką.
„Prekės ženklas laiku nepriėmė sprendimo, gavo daug reputacinių kliauzių ir vis tiek turėjo priimti sprendimą pasitraukti“, – nurodė G.Juozapavičius.
Jis sutiko, kad daliai verslų nėra taip paprasta priimti sprendimą ir stabdyti veiklą, tačiau viena yra pareikšti savo poziciją ir planus, o kita – tylėti, laukiant kol situacija praeis.
„Manau, kad šitoje vietoje pasirinkimas yra labai aiškus. Jeigu yra agresorius, vyksta karas, iš principo tu maitini karo mašiną. Būtent čia yra vertybinis pasirinkimas ir daugeliui Vokietijos verslų, nes manau, kad Vokietija yra stipriai ekonomiškai susisaisčiusi su Rusija. Matome dabar politinį delsimą ir stabdžių spaudimą, nes galvojama apie pinigus. Šitoje vietoje nebus pasirinkimo. Vyksta karas, tu arba esi šitoje pusėje, arba kitoje“, – teigė ekspertas.
Tai kainuos, bus teisminiai procesai ir pajamų netektys, bet verslai rizikavo eidami į Rusijos rinką.
Nepaisant to, kad kai kuriems verslams pasitraukimas iš Rusijos gali būti sudėtingas bei atnešantis finansinių nuostolių, šie argumentai, pasak jo, negali nusverti vertybinės pozicijos.
„Už vertybinius pasirinkimus tikrai turėsime susimokėti. Kuo greičiau tai suprasime, kuo greičiau tai supras dideli verslai, tuo bus paprasčiau. Nebūsi gražus ir mielas ir čia, ir ten. Turi ieškoti būdų, kaip pasitraukti. Tai kainuos, bus teisminiai procesai ir pajamų netektys, bet verslai rizikavo eidami į Rusijos rinką“, – tvirtino G.Juozapavičius.
Tuo metu Komunikacijos industrijos asociacijos tarybos pirmininkas, agentūros „Agency 1323” partneris Artūras Jonkus sakė, kad Rusijoje nusprendusios likti įmonės situaciją vertina skaičiuodamos pinigus, bet ne remdamosi vertybiniais pasirinkimais. O argumentų, kodėl tai daroma, pasak eksperto, galima sugalvoti įvairių.
„Įmonių, kurios išėjo, praradimai yra žymiai didesni nei tų, kurios lieka. Matyti, jog požiūris, kad pinigai yra svarbiau nei žmogaus gyvybė, valstybių laisvė, kai kuriose įmonėse yra pakankamai gajus“, – 15min komentavo A.Jonkus.
Kas gresia likusiems Rusijoje?
A.Jonkus sutiko, kad iš Rusijos nesitraukiančių įmonių prekės bus boikotuojamos, jos patirs nuostolių, tačiau klausimas, kokio dydžio jie bus.
„Verslus, kurie, nepaisant visuomenės nuomonės, galvoja, kad jiems svarbiau yra išlaikyti rinką Rusijoje, dėl to dažnai prisimins, bet klausimas, kiek boikotas bus aštrus, kad jie pajustų, jog tuos pinigus praranda ir kitose rinkose. Čia klausimas, kiek vartotojai bus didelėse rinkose vieningi ir kiek bus pasiryžę boikotuoti prekės ženklus“, – svarstė A.Jonkus.
Pasak eksperto, boikotuoti iš Rusijos nedrįstančias pasitraukti įmones turėtų ir tarptautinė žiniasklaida – pastaroji galėtų nepriimti reklamos iš šių įmonių. Visgi pašnekovas abejojo, kad toks žingsnis bus žengtas.
G.Juozapavičius savo ruožtu pastebėjo, jog susigrąžinti vartotojų prielankumą tokioms įmonėms bus labai sunku, ypatingai kai kalbama apie jaunus žmones.
„Jaunų žmonių, augusių su socialiniais tinklais, socialinio atsakingumo jausmas yra kitame lygyje nei ankstesnių kartų. Jei jie pasakė, kad tavęs nemyli, nežinau, kokius šansus turi vėl užsikariauti jų meilę. Jaunojoje kartoje, kuri tampa pagrindiniais vartotojais, stiprus socialinės atsakomybės jausmas, nuoširdus tikėjimas ir kovojimas prieš blogį, išnaudojimą. Tad tie prekės ženklai, kurie pasilieka Rusijoje, kerta šaką, ant kurios sėdi“, – vertino G.Juozapavičius.
