„Jei prieš porą metų manęs kas būtų paklausęs, kuo domisi startuoliai, būčiau iškart išvardijęs: sportas, ilgaamžiškumas ir investicijos į akcijas, pavyzdžiui. Tačiau dabar atrodo, kad visiems to – jau gana. Aš ir pats dalyvavau triatlonuose, pusę „Iron Man“ distancijos įveikiau – ir kas? Niekas nepasikeitė. Nereikia nubėgti 50 km. Jei gali reguliariai nubėgti 5 km, padaryti 10 prisitraukimų ir 10 pritūpimų, bet taisyklingų, to pakanka. Fizinis aktyvumas yra svarbu, bet dar svarbiau išlikti geros formos ilgą laiką – ypač geras efektas sporto tik po 10-ies metų prasideda. Ir šis principas galioja visur“, – savo požiūrį į darbą atskleidžia jis.
„Jei prieš porą metų manęs kas būtų paklausęs, kuo domisi startuoliai, būčiau iškart išvardijęs: sportas, ilgaamžiškumas ir investicijos į akcijas, pavyzdžiui. Tačiau dabar atrodo, kad visiems to – jau gana.
Įdomių projektų D.Žakaitis su komanda vysto ir daugiau – nuo „Tech Park“ Vilniaus Sapiegų parke iki „Tech SPA“ Druskininkuose, naujos lokacijos aukštą pridėtinę vertę kuriantiems talentams dirbti taip pat planuojamos pajūryje. Į startuolių sektorių atėjęs iš tradicinio verslo, D.Žakaitis ir pats tiesiogiai pastaruosius 15 metų aktyviai investuoja į naujus startuolius.
„Gyvenime tada atverčiau naują lapą, kuriuo džiaugiuosi iki šios dienos. Kai išėjau iš tuo metu tradicinio verslo, anksčiau ir didelėje korporacijoje dirbau, ir šiuolaikinio meno galerijai padėjau, ieškojau, kas būtų įdomu, iššūkių. Skaičiau knygas, vaikščiojau į parodas, kalbėjau su architektais, kitais protingais žmonėmis. Pradėjau mėgėjiškai domėtis architektūra, turėjau galimybę savo sodybą renovuoti, paskui – namą: jei kam parodyčiau, nepatikėtų, kad tas pats žmogus šiuos abu objektus kūrė. Tačiau ta patirtis, bendravimas tave ir edukuoja“, – sako D. Žakaitis, dalindamasis, kas gali padėti ir Lietuvai tapti startuolių traukos centru.
– Pasidalink, kaip ir kodėl gimė „Tech Zity Vilnius“ idėja? Kaip atrodė pati pradžia?
– Kai su komanda pradėjome kurti erdves startuoliams, greitai tapo aišku, kad panašiai mąstantys ir dirbantys žmonės, leisdami laiką kartu, sugalvoja ir naujų idėjų, verslų, būtent taip gimsta labai efektyvios partnerystės. Sėkmingas „Tech Park“ projektas, technologijų bendrovėms skirtas pastatų kompleksas sostinės L. Sapiegos gatvėje, įkvėpė nesustoti. Šį kartą prioritetai buvo didelė erdvė renginiams, galimybė trumpam apsistoti („co-living“), sporto, sveikatos priežiūros funkcijos. Taip kilo idėja statyti kažką didesnio ir stipresnio.
Su ponia Genute (drabužių gamintojos „Lelijos“ vadovė – red.) derybos užtruko tikrai ilgai ir turbūt pagrindinis aspektas, kuris mums padėjo susitarti, buvo bendražmogiškos vertybės. Tie pastatai, kurie yra, yra unikalūs. Tai architektūrinis paveldas, kurį, kiek įmanoma, stengsimės išsaugoti: „H“ formos industrinis pastatas, dar 1940-ųjų m., išskirtinės statybinės medžiagos, įranga ir pan. Pasiruošimas užtruko, bet jau pradėjome statybos darbus.
– Kokie svarbiausi darbai šiemet laukia?
– Šiais metais planuojame „išsivalyti“ visas patalpas ir pradėti konstrukcinius darbus. Renovuojame senus pastatus, bet inžineriniai tinklai, stogas, drėkinimo ir vėdinimo sistemos, akustikos sprendimai turi atitikti naujausius saugumo, patogumo ir efektyvumo standartus. 2025 m. pavasarį jau baigsime pirmąjį etapą – esame numatę finalizuoti visas pagrindines multifunkcines erdves, tarp jų bendradarbystės („coworking“) ir skirtas renginiams, maistui, edukacijai.
Pasakėme sau, kad galima ilgai ir nuobodžiai kritikuoti, kaip visko trūksta, kaip tai, kas yra, neatitinka poreikių, tačiau daug produktyviau patiems imti ir padaryti tai, ko reikia. Monofunkciniai pastatai mūsų kartai, ypač tokiems kūrybingiems žmonėms kaip talentai startuoliuose, neįdomūs. Darbe mes jau nusipelnėme gauti daugiau nei stalą ir kėdę – kalbu apie kompleksiškumą: nuo gero maisto iki įkvepiančios bendruomenės.
– „Tech Zity Vilnius“ tikrai keis ir visą Naujamiesčio veidą – ir miestas tam turi ruoštis. Kas, tavo akimis, galėtų padėti norimą pokytį įgyvendinti? Ko trūksta?
– Labai norėčiau, kad planuojamas kompleksas būtų kuo mažiau apkrautas automobiliais. Pernai sau išsikėliau tikslą išgyventi mieste be asmeninio automobilio – taip ir gyvenu nuo balandžio. Kitaip matau miestą, kitaip jį jaučiu.
Ieškome sprendimų su pavežėjimo paslaugų įmonėmis, norisi ir miesto vadovybės palaikymo, kad „Tech Zity Vilnius“ prijungtų prie dviračių takų tinklo. Lokacija – fantastiška: Senamiestis, Naujamiestis, Naujininkai, Centras – viskas šalia. Mano svajonė dviračių takais sujungti visus startuolių traukos centus – „Tech Zity Vilnius“, „Vinted“, „Cyber City“ ir „Tech Loft“ ir tam tereikia kelis šimtus metrų dviračių takų nutiesti. Jei norime daryti pokytį, ši bendruomenė yra būtent ta, nuo kurios pokytis gali prasidėti.
Pernai sau išsikėliau tikslą išgyventi mieste be asmeninio automobilio – taip ir gyvenu nuo balandžio.
Kalbant ne apie techninius sprendimus, pažiūrėkite į šią Naujamiesčio dalį kitu žvilgsniu: minėti technologijų talentų traukos centrai, „1986 gallery“, „Kablys“, „Loftas“, „Bored Panda“ studijos, „Auto muziejus“. Jei visus šiuos vardus apjungtume į glaudų bendradarbiavimo tinklą, mūsų bendruomenė, talentai iš užsienio pamatytų bendrą paveikslą, kad viskas čia šalia – darbas, kūrybinės industrijos, muzika, laisvalaikis. Naujamiestis galėtų tapti magnetu ir mūsų bendruomenei kurti, ir geriausiems talentams iš užsienio pritraukti.
– Aukštą pridėtinę vertę galinčių kurti talentų Lietuvoje labai trūksta, startuolių kūrėjai tikrai žvalgosi ir į užsienį – turi daugiau patarimų, kaip tuos talentus pritraukti?
– Yra tekę su pora didesnių kompanijų, kurios perkėlė savo veiklą į Lietuvą, apie tai kalbėti.
Pamenu vieną konkretų pavyzdį – rinkosi tarp Bukarešto, Belgrado, Varšuvos, Prahos, Vilniaus ir Rygos. Vilnius laimėjo, nes vienas kertinių aspektų buvo žmogiški santykiai. Susitikome, vienas kontaktas po kito, rekomendavome žmogų, kuris galėtų vadovauti operacijoms Lietuvoje, vakarienės – toks paprastas bendravimas ir nusvėrė svarstykles.
Jei nori kažką prisikviesti, turi būti malonus, atviras ir palaikantis – tai padeda pasijusti laukiamu, suprastu. Jei patys keliaujame į kitą šalį ir joje jau turime kokį pažįstamą, visai kitaip šalis nušvinta – taip pat turime galvoti ir apie talentą, kad jis jaustųsi taip tarsi pas draugą.
– Kaip manai, kas Lietuvos startuolių ekosistemos laukia po dar 5-erių metų?
– Su „Unicorns Lithuania“ asociacijos nariais, aktyviais startuoliais, iškėlėme tikslą išaugti iki bent 2 tūkst. startuolių ir 30 tūkst. talentų apjungiančios ekosistemos.
Tačiau tam, kad gimtų naujas startuolis, visų pirma, reikia kūrėjo („founder“). Tai – stebuklingi žmonės, kurie išeina už komforto zonos ribų, atsisako garantuotų pajamų samdomam darbe, kad kurtų didesnę vertę. Jie tiki savo idėja, įtikina ir kitus dirbti ją įgyvendinant, investuoti, kurti. Jei norime dar bent 1 tūkst. startuolių, prie jau turimų beveik 900, mums reikia mažiausiai 2,5 tūkst. tokių drąsių žmonių, nes startuoliai dažniausiai turi bent 2 bendrakūrėjus ir tai – ambicinga.
– Kaip šį ambicingą tikslą įgyvendinti – dvigubai išauginti startuolių ekosisemą?
– Kiek esame tyrinėję kitas sėkmingas startuolių ekosistemas, labiausiai padeda meet-up formatas, kai susirenka 10–20 ambicingų žmonių ir jie ima diskutuoti tarpusavyje. Startuoliai gimsta bendraujant. Hakatonai – irgi labai gera praktika. Jei turi idėją, esi lyderis ar specialistas, gali prisijungti ir rasti komandą. Kitas žingsnis – akseleratoriai, fondai, inkubatoriai. Tačiau tam, kad jie galėtų suteikti vertės, jau turi būti komanda, idėja – kad ir labai ankstyvoje stadijoje.
– Ką šiandien galėtum patarti startuoliams, kurie tik dabar pradeda veiklą, susiduria su iššūkiais, ieško investuotojų? Kaip startuolių aplinką matai 2024-aisiais?
– Skirti laiko gaudyti ciklus gali tik ciklų gaudytojai, kitu atveju – eini ir darai. Aišku, sunkesnis kartais būna laikas, kartais – lengvesnis, bet vis tiek negali sėdėti ir laukti palankaus vėjo.
Startuoliai gimsta bendraujant.
Pavyzdžiui, 2023 m. nebuvo patys lengviausi, bet pirmą kartą Lietuvoje fiksavome metus, kai net 2 startuoliai pritraukė po 100 mln. JAV dolerių investicijas. Gera komanda, gera idėja ir skaičiai, kurie parodo, kad kuri naudą vartotojui, visai laikais vertinga. Šiandien turi būti pelningas ir parodyti, kad dar gali augti – taip geros komandos ir dirba.
– Tu ir pats asmeniškai turi mažiausiai dvi įdomias investavimo istorijas – turėjai galimybę dar gana ankstyvose stadijose investuoti į vienaragiais galiausiai tapusius startuolius „Printful“ ir „Bolt“. Kas galiausiai lėmė, kad nusprendei nedirbti su jais?
– Taip, tiesa šios istorijos, tačiau negaliu savęs ir pernelyg pliekti. Kai tik pradėjau investuoti į startuolius, norėjosi paremti idėjas, kurios išskirtinės savo esme, galinčios pakeisti pasaulį. Tačiau, kaip parodė laikas, nebūtinai jos ir yra sėkmingos – žmonės svarbiausia.
Kalbant apie „Bolt“, kai tau atsiunčia nelabai tvarkingą skaidrių rinkinį dvidešimt kelerių metų vaikinas, kur – siekis nukonkuruoti „Uber“, nežinau, koks turi būti įžvalgus, kiek užsidegimo turėti, kad tikėtum tuo. Tai man atrodė utopija. Šiaip įdomu, kad dabar daug kam „Tech Zity Vilnius“, didžiausias Europos technologijų miestelis, atrodo utopinė idėja.
Savo ruožtu „Printful“ idėja – spausdinimas ant marškinėlių ir pan. – paprasčiausiai nesupratau minties. Net neskyriau dėmesio – nei tyrimą nuoseklesnį atlikau, nei su kūrėju pakalbėjau. Netikėjau, kad tai gali būti kelio iki vienaragio pradžia, bet sėkmę jie užsidirbo sunkiu darbu.
— Nuolat bendrauji su įvairiais startuoliais, investuotojais, profesionaliausiais talentais, gal pastebėjai, kuo išsiskiria Lietuvos startuolių ekosistema?
– Vienas mano užsienietis pažįstamas pastebėjo, kad lietuviai turi unikalią savybę su mažiau padaryti daugiau. Maža šalis, maža rinka verčia tave iškart veikti globaliai, resursų irgi čia mažai – su tais, kuriuos turi, didžiausią vertę bandai išspausti. Tai – mūsų išskirtinumas.
– Kaip manai, verslumas yra įgimtas ar įgyjamas? Kaip atrodė tavo kelionė į verslą?
– Aš nuo pat jaunystės jaučiau laisvės poreikį, turbūt atsinešiau jį su savimi. Augau Vilniuje, Antakalnyje, vaikystėje aktyviai žaidžiau krepšinį – tai išmokė disciplinos, įdėti pastangų, pakentėti kartais, galų gale.
Treniruotės, mokykla, draugai – apie ateitį labai negalvojau. Baigęs mokyklą, svarsčiau studijuoti literatūrą arba finansus. Labai mėgau knygas skaityti, tačiau mama, kadangi dirbo su knygomis, atkalbėjo. Įstojau į VU Ekonomikos fakultetą.
Lietuviai turi unikalią savybę su mažiau padaryti daugiau
Po pirmo kurso pasinaudojau galimybe padirbti Amerikoje. Čia gyveno mano dėdė, buvo „perestroikos“ laikas, kažkaip ir išleido. Praleidau ten visą vasarą, tačiau pagrindiniai mano darbo įrankiai buvo kastuvas ir grėblys. Supratau, kad ne taip savo ateitį matau, nusprendžiau nelikti ir grįžau į Lietuvą.
Mačiau čia daugiau galimybių, įsteigiau savo įmonę 19-os, dar studijuodamas antrame kurse. Verslas nebuvo didelis, prekiavau viskuo, kuo buvo galima, taip ir užsidirbau. Labai greitai supratau, kam pinigai skirti – man tai buvo laisvė, pažinimas, kelionės. Vykau turbūt su pirma Lietuvos grupe į Singapūrą ir Malaiziją užsakomuoju skrydžiu, buvo gal 1991 m. – patiko ir norėjau daugiau.
– Ar galėtum įvardyti svarbiausius principus savo kasdienybėje ir darbe, kuriais vadovaujiesi? Kas tau padeda tą užsidegimą tiek ilgai išlaikyti, uždegti ir komandą?
– Mane motyvuoja tikslas ir komanda. Jei sukursime erdves, kur startuoliai jausis gerai, ir mes jausimės gerai, o tai sukuria energiją, kuri kuria pokytį. „Tech Zity“ komandoje tu negali dirbti, jei tuo netiki – kiti tikrai moka ir didesnius atlyginimus, ir į „darbostogas“ geresnes veža, ir bandeles skanesnes į biurus užsako. Lyginant su startuoliais, mūsų komanda labai maža, nors ji jau dvigubai paaugo per pastaruosius porą metų. Taigi kiekvienas žmogus, kuris pas mus dirba, yra vadovas – nėra hierarchijos, sluoksnių ar aukštų, atmosfera atvira.
Mano darbas ir yra mano laisvalaikis. Mėgstu ir meną, keliones, kasdien sportuoju. Sveikas kūnas, sveika siela, sveika galva – tuo vadovaujuosi, siekiu tokio balanso. Matau, kad link to eina ir daugiau žmonių, dabar ypač JAV auga funkcinės medicinos populiarumas. Mėgstu ir skaityti. Pavyzdžiui, iš paskutinių skaitytų patiko knyga „Galios architektūra“ apie tai, kaip per architektūrą formuojami valstybių vadovų identitetai, patenkinamas jų ego – tai geras pavyzdys, kaip nedaryti. „Šaltinis“ – kita mano rekomendacija, tik tai jau būtų grožinė literatūra.
– O koks būtų tavo patarimas Lietuvai? Kaip manai, ko reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių ir vienaragių? Kad Lietuva taptų geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje?
– Norėčiau daugiau startuolių kūrėjų pamatyti, daugiau technologijų kompanijų, sėkmingų ir laimingų žmonių, kurie jose dirba. Jei iš jų galiausiai gims vienaragiai, dviragiai ar pusiaragiai, tai – pasekmė, kuri neturi būti tikslas savaime. Labai norėčiau pamatyti didelę bendruomenę žmonių, kurie kuria, daro ir stumia visą šalį į priekį ant tech platformos. Kokybė atsiranda per kiekybę, todėl, visų pirma, siekčiau pritraukti daugiau talentingų žmonių. Žmones traukia žmonės, o protingi žmonės pritraukia kitus protingus žmones.
