– Šiandien Lietuvos startuolių ekosistemoje „Tech Zity“ yra gerai žinomas vardas. Bendrovė valdo 4 bendradarbystės ir biurų projektus Vilniuje bei Druskininkuose, kuriuose dirba per tūkstantį technologijų bendrovių darbuotojų, vyksta svarbūs startuolių renginiai. Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo?
– Viskas prasidėjo dar 2015 metais nuo „Tech Park“ projekto, kurį kūrėme unikalioje vietoje, Vilniaus Sapiegų parke. Tuo metu pajutome, kad Vilniuje sparčiai augančiai startuolių bendruomenei labai trūksta fizinės infrastruktūros – vietos, kur galėtų burtis šios srities kompanijos, kur būtų telkiamos žinios, dalinamasi patirtimi, organizuojami renginiai.
Supratome, kad tradiciniai verslo centrai ir startuolių išsibarstymas po visą miestą nesukuria tos dvasios, kuri labai būdinga startuolių bendruomenei. Pamanėme, kad būtų šaunu visus juos suburti vienoje vietoje, kiek tai įmanoma. Sapiegų parko kompleksas mums leido naujai pažvelgti į „startuolių miestelio“ koncepciją – netradiciniai pastatai, netradicinė vieta, daug palydinčių paslaugų – kavinės, barai, konferencijų ir edukacijos zonos ir erdvės.
Atidarę „Tech Parką“ pamatėme, kad rinkoje ir toliau yra didelis poreikis tokioms erdvėms, nes tokie „miesteliai“ tikrai duoda didelę naudą ir vertę juose dirbantiems. Natūraliai supratome, kad reikia plėstis toliau, bet „Tech Parko“ erdvėje to daryti jau nebegalėjome, nes ši Vilniaus vieta unikali, kultūros paveldo saugoma zona.
Pradėjome planuoti plėtrą kitose Vilniaus vietose. Kaip tik tada ir pagalvojome, koks prekės ženklas galėtų suvienyti visus mūsų projektus? Taip gimė „Tech Zity“, kurio idėja ir atspindi tai, ką mes kuriame – tai savotiško „technologijų miestelio“, vadinamojo „campus“, formatas. Šiandien „Tech Zity“ yra platforma, kuri buria vis platesnę bendruomenę, suteikia jai erdvę dirbti, dalintis, kurti, mokytis, pramogauti. Ir tai vyksta jau ne tik Vilniuje, bet ir plečiasi už jo ribų.
– Kas įkvėpė kurti būtent tokį formatą?
– Į startuolių pasaulį įsiliejau dar 2009 m., kaip angelas investuotojas. Pirma mano investicija buvo į tuo metu startuolį „Viena sąskaita“. Vėliau, 2011 m., kartu su bendraminčiais įkūrėme pirmąjį akseleratorių „Startup Highway“. Buvau vienas iš fondo „Contrarian Ventures“ bendraįkūrėjų, iš viso esu investavęs į daugiau nei 30 projektų.
Kadangi visą laiką investuodavome į ankstyvos stadijos (angl. early stage) startuolius, mačiau, kiek daug darbo ir pastangų reikia įdėti kuriant infrastruktūrą, kiek daug reikalauja jos priežiūra. Supratome, kad startuoliams labai svarbi tinkama fizinė erdvė ir aplinka, nuo to dažnai netgi priklauso jų sėkmė.
Buvimas kartu žymiai pagreitina startuolių augimą, sutrumpėja vadinamasis „inkubacinis“ laikotarpis. Startuolių įkūrėjai, galėdami būti kartu, įvykių centre, greičiau įgyja daugiau patirties, todėl gali augti greičiau.
Pagrindinis įkvėpimas man ir komandai ateina iš pačios startuolių bendruomenės: jų energija, noras kurti, dalintis, sparčiai eiti į priekį – visa tai labiausiai ir įkvepia. Tuomet supranti, kad ekosistemoje atlieki svarbų vaidmenį; kad tai, ką darai, atneša realias teigiamas permainas.
– Prabėgo 6 metai nuo jūsų veiklos pradžios. Kokį augimo potencialą matote? Kaip manote, kas laukia „Tech Zity“ dar po 6 metų? Ar kursite projektus ir augsite tik Lietuvoje, o gal yra planų plėstis ir užsienyje?
– Šiandien esame 100 % susikoncentravę į Lietuvą, matome, kad būtent čia dar yra daug galimybių ir infrastruktūros poreikių. Turime 4 veikiančias lokacijas ir dar aktyviai vystome 3 naujas, kurios yra skirtingose stadijose. Manau, kad po kelerių metų turėsime iki 10 „Tech Zity“ projektų skirtinguose Lietuvos miestuose.
Pavyzdžiui, Klaipėdos kaip miesto potencialas tokiems projektams, kokius kuriame mes, yra labai didelis. Manau, kad tai bus labai didelis plėtros žingsnis. Žinoma, ir kituose Lietuvos miestuose būtina vystyti tokius traukos centrus, bet už Vilniaus ribų dabar koncentruosime dėmesį į Lietuvos pajūrį.
Šalia Klaipėdos – Neringa, Palanga. Tai tos vietovės, kuriose matome perspektyvas vystyti panašius projektus. Aišku, mažesnius, pritaikytus tos vietos specifikai. Bet didžiausios pajėgos šiuo metu nukreiptos į Klaipėdos projektą. Juk šis miestas, kaip joks kitas Lietuvoje, suteikia fantastišką miesto, uosto ir kurorto miksą, čia daug kuriančių žmonių, kurie dabar neturi tokių erdvių.
– Druskininkuose startavo jūsų „Tech Spa“ projektas, kuris sudaro sąlygas derinti darbą su aktyviu poilsiu. Klaipėdos projektas taip pat sudarys sąlygas derinti darbą ir poilsį prie jūros. Susidaro įspūdis, kad krypstate ir link nuotoliniam darbui skirtų paslaugų integravimo į bendrą savo veiklą. Ar tai tik sutapimas, ar tokia jūsų nauja strategija?
– Iš tiesų, tai yra natūrali mūsų projektų evoliucija. Norime į šias erdves integruoti kaip galima daugiau natūralios gamtos ir paslaugų, pritaikomų nuotoliniam darbui. Svarstome ateityje nedidelių nekilnojamojo turto projektų vystymą pačioje gamtos apsuptyje – prie ežerų, miškuose. Tai būtų daugiau rekreacinės pakraipos projektai.
Tačiau kol kas esame susikoncentravę į jau aktyviai vystomus projektus Vilniaus Naujamiestyje ir Klaipėdoje, tai yra artimiausių 3–4 metų perspektyva.
– Visi jūsų projektai yra susiję su senų pastatų konversija, jų prikėlimu naujam gyvenimui. „Švyturio“ gamykla Klaipėdoje, „Lelijos“ fabrikas Vilniaus Naujamiestyje, Sapiegų ligoninės konversija, „Tech Loft“ transformacija iš sandėliavimo patalpų... Ar ir toliau tęsite šią liniją?
– Taip. Visa tai atskleidžia ir tokią mano asmeninę filosofiją – jei gali nestatyti, tai nestatyk. Mūsų miestuose yra daugybė pastatų, kuriuos galima kūrybingai panaudoti, seniems dalykams įpūsti naują gyvenimą.
Savo projektuose vis plačiau propaguojame tvaraus vartojimo filosofiją, kurdami naują vertę sename, nenaudojamame objekte. Pastatų griovimas, utilizavimas – visa tai susiję su milžiniškais kiekiais statybinių atliekų, tarša.
Jei gali nestatyti, tai nestatyk. Mūsų miestuose yra daugybė pastatų, kuriuos galima kūrybingai panaudoti, seniems dalykams įpūsti naują gyvenimą.
Manau, kad sumani konversija šiandien mūsų miestuose sprendžia kelias problemas iš karto: diegia tvarumo filosofiją, atnaujina esamą infrastruktūrą, prie kurios žmonės įpratę, ir kartu išsaugo kultūrinį miesto identitetą.
Visgi, vystant vis naujus projektus, kartais statybos yra būtinos ir neišvengiamos. Kitąmet Naujamiestyje esame numatę projektą, kur tikrai neišvengsime statybų, tačiau tikimės, kad šis novatoriškas projektas visus nustebins.
– Vilniaus Naujamiestyje, drabužių gamyklos „Lelija“ teritorijoje, per keletą metų iškils turbūt didžiausias jūsų technologijų miestelis, kuriame galės dirbti iki 4 tūkst. žmonių. Netoliese „Vinted“ jau atidarė naująjį savo biurų pastatą, šalia ir „Tesonet“ grupė stato savo „Cyber City“. Panašu, kad smarkiai pakeisite Vilniaus Naujamiesčio veidą?
– Vystome infrastruktūrą, kuri leistų kurti inovatyvius, įdomius ir perspektyvius produktus. Bendruomenė toliau stipriai auga, o Naujamiestis yra patraukli vieta. Šalia – centras, patogus susisiekimas, apylinkėse gyvena nemažai bendruomenės narių. Tikime šia vieta, tikimės, kad sukursime naują traukos centrą, kuris išsiskirs savo dydžiu.
Centro dydis yra svarbus, jame akumuliuojasi daug energijos, idėjų, veiklų. Įkursime biurus, bendradarbystės erdves, taip pat vietas konferencijoms, mokymams, renginiams, maitinimui, bus ir šiek tiek trumpalaikio apgyvendinimo būstų, erdvių sportui. Šį projektą planuojame įgyvendinti per 4 metus.
– Kokia jūsų ateities vizija – tik naujų projektų vystymas, o gal ir kokybinis, konceptualus postūmis – naujų paslaugų jau esamuose ar vykdomuose projektuose plėtra?
– Taip, mes jau ir dabar tai darome – kuriame naują darbostogų (angl. workation) paslaugų koncepciją, kai komandos gali naudotis platesniu paslaugų paketu: poilsis, komandos formavimas, edukacija, renginiai, sportas. Aktyviai analizuojame, ką naujo galime pasiūlyti startuolių ekosistemos dalyviams.
Nuolat mokomės ir ieškome galimybių, kaip naujai dirbti su bendruomene, kaip padėti jai greičiau augti. Startuolių bendruomenė iš esmės turėtų pati save labiausiai ir auginti. Ji turi tam daug potencialo, tik reikia sudaryti tinkamas sąlygas.
Mes, kaip „Tech Zity“, kurdami savo bendruomenę, taip pat siekiame prisidėti auginant startuolių bendruomenę. Esame suorganizavę bene daugiausiai hakatonų Lietuvoje ir planuojame jų dar daugiau; kuriame infrastruktūrą, kurioje būtų lengva atrasti reikiamus kontaktus, pasisemti patirties ar žinių iš kitų bendruomenės narių ir kt.
Norime, kad „Tech Zity“ bendruomenė vienytų bent 10 tūkst. aktyvių narių visoje Lietuvoje, kurie ne tik dirbtų kasdienius savo darbus, bet ir dalintųsi patirtimi, investuotų vieni į kitus, užsiimtų mentoryste. Visa tai jau vyksta, bet mes siekiame konsoliduoti visa tai struktūriškai, kuriant atvirą, save auginančią sistemą. Tai ir yra pagrindinė ilgalaikė mūsų vizija.
– Ačiū už pokalbį.
