Į šiuos klausimus atsako Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Skaistė Cinkutė.
Pastebėjus pažeidimus – kuo greičiau kreiptis
Darbo santykiuose susidūrus su įvairiausiais įstatymo ar darbo sutarties pažeidimais – atlyginimo neišmokėjimu ar ne visišku išmokėjimu, neteisėtu atleidimu – pasak teisėjos, pirmiausia reikia kreiptis į atsakingas institucijas.
Jei iš darbo atleidžiamas ar nušalinamas įmonės ar įstaigos vadovas, jis turėtų kreiptis tiesiai į teismą.
„Darbuotojui supratus, kad jo teisės yra pažeistos, pirmiausia jis turėtų kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją, kurios padalinius galima rasti kiekvienoje savivaldybėje. Tiesa, jei iš darbo atleidžiamas ar nušalinamas įmonės ar įstaigos vadovas, jis turėtų kreiptis tiesiai į teismą“, – teismo pranešime cituojama sostinės teisėja S.Cinkutė.
Svarbu žinoti, kad kreipimosi į ginčų komisiją terminas yra 3 mėnesiai nuo įvykusio pažeidimo. Tačiau, pasak teisėjos, taikomos ir kelios išimtys.
„Išimtys taikomos tada, kai ginčas kilo dėl neteisėto atleidimo ar dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo arba dėl kolektyvinės sutarties pažeidimo. Tokiu atveju terminas yra 1 mėnuo nuo sužinojimo apie galimai padarytą pažeidimą“, – pažymi teisėja S.Cinkutė.
Darbo bylos nagrinėjimas teisme
Darbo bylos pasiekia teismus keliais atvejais: kai viena iš šalių nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, kai darbuotojas arba darbdavys praleidžia įstatyme nurodytus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus, o darbo ginčų komisija nesutinka jų atnaujinti, ir kai kreipiasi nušalintas arba atleistas įmonės ar įstaigos vadovas. Pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos S.Cinkutės, tokiais atvejais ieškinys reiškiamas pagal įprastas ginčo teisenos taisykles.
„Po darbo ginčų komisijos sprendimo, kreipiamasi reiškiant ieškinį. Jis rengiamas pagal ginčo teisenos taisykles, viena šalis, kuri reiškia ieškinį, yra ieškovas, o kita šalis yra atsakovas“, – pažymi teisėja.
Darbo bylos nagrinėjimo procesas skiriasi nuo įprastos civilinės bylos.
Pagrindiniais skirtumais teisininkė įvardija bylos trukmę ir teismo aktyvumą ginant darbuotojo interesus.
„Teismas yra aktyvus gindamas darbuotojo interesus. Jis savo iniciatyva gali reikalauti iš darbdavio papildomų įrodymų. Teismas, būdamas aktyvus, gali priteisti darbuotojui didesnę kompensaciją, nei jis prašo.
Pavyzdžiui, darbuotojas apskaičiavo, kad darbdavys jam skolingas vieną išmokos sumą, tačiau tiriant įrodymus nustatoma, kad darbdavys darbuotojui yra skolingas daugiau, nei jis prašo, tokiu atveju teismas priteisia visą sumą, kurią darbdavys yra skolingas. Taip pat, siekiant apsaugoti darbuotoją, įstatyme numatyta, kad darbo byla turi būti išnagrinėta per 60 dienų“, – teigia teisėja.
Dirbantieji neteisėtai irgi turi teisių
Nelegaliai dirbantys asmenys, gindami savo teises, taip pat gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir į teismą. Teisėja teigia, kad tokių atvejų vis dar pasitaiko.
Nelegalus darbas yra labai neigiamas reiškinys ir tokie darbuotojai turėtų nustoti dirbti nelegaliai, pabrėžė teisėja.
„Darbuotojai, dirbantys nelegaliai ir buvę apgauti, gali kreiptis ir prašyti priteisti jiems neišmokėtą ar ne visiškai išmokėtą darbo užmokestį. Jie turi teisę įrodinėti aplinkybes ir sutartą darbo užmokestį. Tačiau reikėtų prisiminti, kad nelegalus darbas yra labai neigiamas reiškinys ir tokie darbuotojai turėtų nustoti dirbti nelegaliai“, – sakė teisėja S.Cinkutė.
Ginti savo teises vienam – įveikiama, bet sunku
Po darbo ginčų komisijos sprendimo darbuotojas gali kreiptis į teismą ir pats ginti savo teises, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja sako, kad tai gali būti sudėtinga.
„Kalbant apie darbuotoją, pačiam apginti savo teises yra ir įveikiama, ir neįveikiama užduotis. Teismas darbo bylose aktyviai renka įrodymus, tad galima bandyti ir pačiam darbuotojui dalyvauti procese, tačiau paprasčiau būtų pasikliauti profesionaliu atstovu, nes jis gali paaiškinti, kokių gali kilti situacijų teisme, kokia bylos eiga, aiškiai išdėstyti argumentus“, – pažymi teisėja.
Į teismą kreipiasi ir įmonės
Teisminius procesus pradeda ne tik darbuotojai, bet ir įmonės. Darbdaviai dažniausiai procesą inicijuoja norėdami prisiteisti darbuotojo padarytą žalą, o teisme reiškia ieškinius kai nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimais.
Daugiausia tokių bylų logistikos sektoriuje, kai darbdavys bando įrodyti, kad darbuotojas sugadino transportą, prašo priteisti žalą.
Teisėja išskiria, kad daugiausia bylų dėl žalos atlyginimo vienoje darbo teisinių santykių srityje: „Daugiausia tokių bylų kyla iš logistikos sektoriaus, kai darbdavys bando įrodyti, kad darbuotojas sugadino transporto priemonę ir prašo priteisti žalą.
Kituose procesuose darbdavys dažniausiai būna ieškovu, kai darbo ginčų komisija priima darbdaviui nepalankų sprendimą, pavyzdžiui, nurodo išmokėti darbuotojui sumą, su kuria įmonė nesutinka. Tokiu atveju teismo procese ieškovas yra darbdavys.“
