G.Bartkus teigia, kad „Lietuvos geležinkelių“ gautas avansas iš „Belaruskalij“ nėra esminė, teisiškai reikšminga aplinkybė, nes avansas tėra apmokėjimas už paslaugas, kurios dar nėra suteiktos, bet pagal sutartį turi būti suteiktos ateityje.
„Reikšminga aplinkybė yra pačios sutarties vykdymas, t. y. ar sutartis buvo vykdoma po to, kai įsigaliojo sankcijos. Įsigaliojus sankcijoms, sutartis negalėjo būti vykdoma toliau, jei tokios sutarties vykdymas yra uždraustas ar apribotas sankcijų režimu. Kitaip sakant, „Belaruskalij“ labai rizikavo mokėdama avansu už paslaugas, kurios galimai neturėjo ir negalėjo būti suteiktos“, – pabrėžė teisininkas.
O „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad įmonė bandė avansą grąžinti, bet bankai nepriėmė pavedimo.
Tačiau teisininko vertinimu, negalėjimas avanso grąžinti, taip pat nėra reikšminga teisinė aplinkybė.
„Bet kokiu atveju sumokėtas avansas gali būti perduodamas į depozitinę sąskaitą apie tai informuojant kitą pusę. Ir tai jau kitos sutarties pusės problema, ar ji norės, ar nenorės dėl kokių nors priežasčių atsiimti avansą. Būtų netgi keista, jei kita pusė nesusigrąžintų ar nesiektų susigrąžinti avanso. Argumentas, kad „jeigu yra pinigai, įsipareigojimus reikia vykdyti“, yra teisiškai nepagrįstas“, – pabrėžė G.Bartkus.
Sutarties vykdymo ar nevykdymo atsakomybė tenka geležinkeliams
Jis atkreipia dėmesį, kad svarbi aplinkybė būtų, ar avansas sumokėtas tiksliai vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. ar avanso sumokėjimas tuo metu ir tokia tvarka, kaip buvo atliktas, yra numatytas sudarytoje sutartyje.
„Sutarties vykdymo ar nevykdymo atsakomybė yra išimtinai „Lietuvos geležinkelių“ . Nei ministras, nei Vyriausybė in corpore neturi teisės nurodyti bendrovei vykdyti ar nevykdyti konkrečią sutartį. Taip pat nėra reikšmingos ir konsultacijos su valstybės pareigūnais, ministerijomis. Seimui ir Vyriausybei tenka pareiga nustatyti teisinį reglamentavimą, kuris palaikytų ar nustatytų efektyvų sankcijų rėžimą, bet ne konsultuoti „Lietuvos geležinkelius“ vykdyti ar nevykdyti sudarytas sutartis“, – teigia teisininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad viešai pateiktoje informacijoje yra nurodoma, kad sutarties vykdymo klausimą svarstė „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, o sprendimas priimtas kartu su generaliniu direktoriumi.
„Galima suprasti, kad nuspręsta sutartį vykdyti (bent kol bus išnaudotas avansas). Rūpestingumo standartas reikalauja, kad bendrovės valdymo organai elgtųsi rūpestingai, t. y. šiuo atveju priimdami sprendimą būtų susipažinę su atitinkamomis teisinėmis išvadomis. Taigi, tikėtina, kad bendrovė kreipėsi į reikiamą kvalifikaciją ir patirtį turinčius teisininkus įvertinti šią situaciją. Taigi, tikėtina, kad gavo teisinę išvadą, kuri teigtų, kad sutarties vykdymas galimas net esant nustatytoms sankcijoms. Todėl nemažai spekuliacijų galima būtų išvengti susipažinus su tokia išvada ar bent jau žinant išvados autorių vardus“, – mano advokatas.
O teisinės išvados nebuvimas priimant sprendimą sukeltų nemažai abejonių tinkamu valdybos ir vadovo fiduciarinių pareigų vykdymu, pažymėjo teisininkas.
„Na, o jei teisinėje išvadoje konstatuojama, kad tolimesnis sutarties vykdymas neprieštarauja sankcijoms, akivaizdu, kad turime teisinio reguliavimo problemą – nėra teisinio pagrindo sankcijų režimui įgyvendinti. Tokiu atveju teisinio reguliavimo problema turėtų būti nedelsiant ištaisyta, ir tai jau Seimo bei Vyriausybės pareiga“, – pastebi advokatas.
