Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Teisininkas pataria, kaip pradedant el. prekybą išvengti teisinių iššūkių

Verslams, norintiems išlikti dabartiniu karantino periodu, tenka skubiai perkelti savo prekes ar paslaugas į elektroninę erdvę, o kartais – net ir pakeisti verslo kryptį. Natūralu, kad, situacijai vystantis itin sparčiai, ne kiekvienas spėja apgalvoti tam tikrus praktinius bei teisinius niuansus. Tad į ką vertėtų atkreipti dėmesį verslams, perkeliantiems verslą į elektroninę erdvę?
Elektroninė prekyba
Elektroninė prekyba / 123RF.com nuotr.

Elektroninė prekyba daugumai verslų, nebegalinčių teikti prekių fizinėse vietose, šiuo metu yra išsigelbėjimas. Ja galima verstis praktiškai neinvestuojant lėšų į prekybos vietas, nesamdant naujų darbuotojų ar išvengiant kitų procesų ar išlaidų, su kuriomis susiduria fizinės parduotuvės. Tačiau net ir šis būdas prekybai tęsti turi nemažai taisyklių, kurių žinojimas galėtų padėti lengviau ir saugiau veikti internete.

Pateikti informaciją klientams

Dauguma reikalavimų, keliamų elektroninei prekybai, yra susiję su informacija, kurią pardavėjas turi pateikti savo klientams. Europos Sąjungos institucijos net sudarė sąrašą duomenų, kuriuos vartotojai turi gauti, kad jų teisės nebūtų pažeistos. Tarp duomenų, kuriuos pardavėjas turi pateikti, yra prekės aprašymas, pardavėjo duomenys, visa prekės kaina, pristatymo terminas, informacija, kaip atsisakyti sutarties ar kokios įstatyminės garantijos yra taikomos. Tam tikrais atvejais turi būti pateikiama ir informacija apie papildomas garantijas, elektroninį saugumą, mokėjimo terminus, pardavėjo etiką ir pan.

Naujiems elektroninės prekybos dalyviams būtina išsiaiškinti, kokia informacija, atsižvelgiant į jų verslo modelį ir prekių pobūdį, turi būti suteikta. Tai padaryti svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, nepakankamas informacijos pateikimas sumažintų pasitikėjimą pardavėju. Antra, tai užkirstų kelią persikėlimui iš fizinių parduotuvių į elektroninę erdvę. Galiausiai, tai sukeltų pagrindą atitinkamoms institucijoms už nesąžiningą komercinės veiklos vykdymą taikyti baudas, kurios siekia iki 3 proc. įmonės metinių pajamų.

Sudaryti sąlygas atsisakyti prekės

Kitas, tačiau ne mažiau svarbus, elektroninėje prekyboje egzistuojantis teisinis mechanizmas – tai pirkėjams suteikiama teisė atsisakyti sutarties. Pastaroji elektroninėje erdvėje veikia kitaip, nes pirkėjas, prieš pirkdamas internetu, neturi galimybių gyvai pamatyti prekės.

Tai reiškia, kad vartotojui turi būti suteikta galimybė pakeisti prekę, ją grąžinti ir atgauti pinigus per 14 dienų. Pagrindinė pardavėjo pareiga – aiškiai informuoti pirkėją apie šią jo teisę ir sudaryti visas sąlygas prekei grąžinti. Šiuo klausimu neverta gudrauti, nes apie tai neinformavus ar informavus netinkamai, prekės grąžinimo terminas automatiškai pratęsiamas iki 12 mėnesių.

Teisingas asmens duomenų tvarkymas

Dar vienas svarbus kiekvieno verslo aspektas – asmens duomenų tvarkymas. Įmonė turi aiškiai išdėstyti, kokie asmens duomenys yra renkami, kam jie reikalingi ir kaip jie bus tvarkomi. Ši informacija išdėstoma raštu, todėl, kilus teisiniams klausimams dėl duomenų tvarkymo, pirmiausia atsižvelgiama į šiuos aprašymus. Jų nebuvimas praktiškai garantuoja, kad bus taikomos sankcijos, net jei duomenis ir tvarkote tinkamai.

Į tai ypač svarbu atsižvelgti įmonėms, kurios iki šiol veikė tik per fizines parduotuves. Turėdamos skubiai perkelti pardavimus į elektroninę erdvę, jos galėjo nespėti laiku pakeisti/papildyti asmens duomenų tvarkymo taisyklių ir kitų su tuo susijusių dokumentų. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį, kad, veikiant elektroninėje erdvėje ir pristatinėjant prekes, tvarkoma daugiau pirkėjų asmeninių duomenų. Tai gali būti kliento adresas, pristatymo informacija ar kontaktiniai duomenys, tam tikrais atvejais – netgi asmens amžius ar sveikatos būklė. Visus šiuos papildomai renkamus duomenis reikia įtraukti į sutarties sąlygas ir pagrįsti jų rinkimą.

Apsaugoti prekės ženklą

Galiausiai, įmonėms perėjus į elektroninę erdvę, padidėja jų matomumas ir taip rizikuojama prarasti turimus ar susikurtus naujus prekių ženklus. Tokias rizikas išsprendžia prekių ženklo registracija, todėl nerekomenduotina jokių prekių ženklų naudoti jų neįregistravus. Priešingu atveju konkuruojančios įmonės gali pradėti naudoti tapačius ar panašius ženklus savo prekėms ar paslaugoms žymėti. Kitas realus variantas, kad tą prekių ženklą jau yra užregistravusios kitos įmonės, todėl to net nežinodama įmonė rizikuoja pažeisti trečiųjų šalių teises.

Apibendrinant, pardavėjas, norintis sėkmingai persiorientuoti į elektroninę erdvę ir išvengti nesėkmės ar nuostolių ir tuo pačiu sukurti gerą santykį su pirkėju, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad pateiktų būtiną informaciją tokia forma, kuri pirkėjui būtų suprantama ir prieinama, apsaugotų klientų asmens duomenis ir savo intelektinę nuosavybę.

Turite klausimų apie verslą? Rašykite mums kiekvienasgali@15min.lt, konsultantų atsakymų ieškokite rubrikoje „Verslumas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos