Teismas nustatė, kad buvo gaminamas ir parduodamas alkoholinis gėrimas – trauktinė „Čepkelių spanguolių skonio“ ir spanguolių skonio gaivusis gėrimas „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“. Gaiviojo gėrimo apipavidalinimas iš esmės identiškas alkoholinio gėrimo – trauktinės apipavidalinimui. Tad reklaminiai stendai ir maketai eksponuoti Vilniaus gatvėse, vidutinio vartotojo galėjo būti suvokiami kaip alkoholinio gėrimo – trauktinės „Čepkelių“ reklama, atkreipianti vartotojų dėmesį į trauktinę, didinanti jos žinomumą, taip siekiant skatinti ją įsigyti ir vartoti.
Šioje byloje alkoholio reklamos sąvokos aspektu vertinimo objektas buvo ne pats gaivusis gėrimas, o gėrimo apipavidalinimas. Teismas sutiko su Departamento vertinimu, kad bendrovė, vykdydama prekybą nealkoholiniais gėrimais ir siekdama nepažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyto absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, privalėjo ypač atidžiai rinktis viešoje erdvėje pateikiamą komunikaciją, pateikiamos produkcijos apipavidalinimą, kad šis vidutiniam vartotojui nebūtų siejamas su alkoholiniais gėrimais ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai. Plačiau su teismo nutartimi galite susipažinti čia.
