Kauno apygardos teismas gegužės 24 dieną atmetė „Leonhard Weiss RTE“ ieškinį „Autokaustai“ dėl neva klaidingai sumokėtų pinigų už „Rail Balticos“ projekte jos atliktus darbus.
„Jeigu ieškovė („Leonhard Weiss RTE“ – BNS) priėmė atliktų darbų aktus laikydama save generaline rangove „Autokaustos“ atžvilgiu, tai vadinasi, ji tuo pačiu pripažino, kad perėmė ir subrangos sutartis iš „Hidrostatybos“ kartu su jose nurodytais įkainiais, nes priešingu atveju ji turėjo nepriimti aktų ir sąskaitos, bei jos neapmokėti ir nurodyti, kad jokių subrangos sutarčių su „Autokausta“ ji nesudarė ir neperėmė“, – rašoma teismo nutartyje.
Pagal 2018 metų birželį pasirašytą 54,8 mln. eurų vertės sutartį apie 15 kilometrų geležinkelio rekonstravo „Hidrostatybos“, „Autokaustos“ ir „Leonhard Weiss RTE“ konsorciumas. „Hidrostatybai“ 2021 metų pradžioje iškėlus restruktūrizavimo bylą, pagrindine rangove tapo „Leonhard Weiss RTE“.
Pastaroji teisme teigė, jog dėl darbų gausos užbaigiant projektą nepatikrino „Autokaustos“ atliktų darbų, taip pat nežinojo apie dvišales „Hidrostatybos“ sutartis su „Autokausta“, todėl nepagrįstai pastarajai sumokėjo beveik 196 tūkst. eurų.
Tuo metu „Autokausta“ teigė, jog „Leonhard Weiss RTE“, iš „Hidrostatybos“ perėmusi generalinės rangovės pareigas, žinojo apie dvišalius susitarimus, taip pat aplinkybę, kad juose buvo nustatyti skirtingi darbų įkainiai negu sutartyje su „LTG Infra“.
Pasak „Autokaustos“ atstovų, atsakingojo partnerio uždavinys buvo darbų aktus perrašyti ir pateikti užsakovui, o iš jo gautą apmokėjimą paskirstyti partneriams pagal dvišaliuose susitarimuose nurodytus įkainius.
Teismas atkreipė dėmesį, kad „Leonhard Weiss RTE“ dėl ginčytinų darbų apmokėjimo nuostolio nepatyrė, tačiau taip pat neįrodė, kad „Autokausta“ dėl to nepagrįstai praturtėjo.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 metų spalį.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.
