LAT pažymėjo, kad verslui sudėtingu ir didelių išlikimo pastangų pareikalavusiu karantino laikotarpiu buvo uždarytos mažmeninės prekybos patalpos, todėl nuomininkė negalėjo prekiauti avalyne išsinuomotose patalpose. Nepaisant to, nuomos sutartis buvo tęsiama karantino laikotarpiu, ją toliau buvo įmanoma vykdyti, tai savo veiksmais pripažino sutarties šalys, vertindamos, kad sutarties vykdymo sunkumai yra laikino pobūdžio.
LAT konstatavo, kad pandemija ar karantinas savaime nereiškia atleidimo nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes jų taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas išimtiniais atvejais, t. y. jeigu dėl tokių aplinkybių nustatymo iš esmės visiškai sužlugdomas nuomos tikslas, ir tik tuo atveju, jeigu sutarties pakeitimas bandant atkurti sutarties šalių priešpriešinių prievolių vykdymo balansą nebūtų adekvatus pažeistos teisės gynimo būdas. Tais atvejais, kai šalys savo laisva valia pačios priima sprendimą pakeisti sutartį siekdamos atkurti sutartinių prievolių vykdymo balansą, toks šalių bendradarbiavimas užkerta kelią spręsti tą pačią situaciją nenugalimos jėgos instituto pagrindu.
Šalys kompromisiniais susitarimais sumažino nuomos kainą, taip sušvelnino viena kitos padėtį, dėl to nuomininkei išliko pareiga vykdyti nuomos sutartį. Kasacinio teismo vertinimu, nuomos kainos sumažinimas buvo pakankama priemonė sutarties šalių interesų pusiausvyrai atkurti. Be to, INVEGA išmokėjo nuomininkei dalinio nuomos mokesčio valstybės pagalbos kompensaciją. Todėl nuomininkė ir privalo sumokėti už karantino laikotarpį nuomos mokesčio skolą ir delspinigius pagal sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria patenkintas prekybos centro „Molas“ valdytojos reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
