Tiek „Manfula“, tiek „Envija“ Konkurencijos tarybos nutarimą apskundė teismui. Teismas tarybos nutarimą pakeitė ir „Envija“ paskirtą baudą sumažino maždaug trečdaliu, iki 218 695,61 eurų. Šį teismo sprendimą bylos šalys galės apskųsti apeliacinės instancijos teismui per 14 dienų.
2015 m. vasario 11 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad „Lukrida“ ir „Manfula“, tarpininkaujant vidaus degimo variklių tiekėjai „Envijai“, sudarė kartelinį susitarimą. Už šį susitarimą Konkurencijos taryba paskyrė nemažas baudas: „Manfulai“ – 333 900 eurų, o „Envijai” – 303 600 eurų.
Byla išskirtinė tuo, kad buvo pradėta pagal „Lukridos“ „prisipažinimą“ apie neva sudarytą draudžiamą susitarimą su konkurente „Manfula“. Dėl šios priežasties „Lukrida“, kuri buvo pripažinta draudžiamo susitarimo dalyve, didžiulės 656 600 eurų baudos išvengė.
Byla išskirtinė tuo, kad buvo pradėta pagal „Lukridos“ „prisipažinimą“ apie neva sudarytą draudžiamą susitarimą su konkurente „Manfula“. Dėl šios priežasties „Lukrida“ didžiulės 656 600 eurų baudos išvengė.
Taip pat byla ypatinga tuo, kad už įtariamą konkurentų susitarimą buvo nubausta ir tarpininkė – bendrovė „Envija“, kuri veikia kitoje rinkoje nei susitarimo dalyviai.
2010 m. „Envijos“ valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nustatyti minimalią vidaus degimo variklių, parduodamų „Manfulai“ ir „Lukridai“, maržą.
Konkurencijos taryba laikė, neva iš tiesų šis nepriklausomos bendrovės „Envija“ valdybos sprendimas buvo konkurenčių „Manfulos“ ir „Lukridos“ susitarimas fiksuoti savo pačių įsigyjamų prekių kainas.
Tai bene pirmasis atvejis Lietuvos konkurencijos teisės istorijoje, kada taryba pripažino, jog draudžiamas susitarimas buvo įtvirtintas bendrovės valdymo organo – valdybos – sprendime.
UAB „Envija“ atstovo, advokato Daivio Švirino (advokatų kontora „Borenius“) komentaras:
„Manome, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas. Visų pirma teismas be pagrindo didelę įrodomąją galią priskyrė „Lukridos“, kuri tarybai „įskundė“ savo konkurentę „Manfula“ ir tiekėją „Envija“, o pati išvengė didžiulės baudos, teiginiams.
Taip pat teismas dėl nesuprantamų priežasčių neatsižvelgė į vieną esminę aplinkybę: 303 600 eurų bauda „Envijai“ buvo apskaičiuota remiantis 2015 m. pradžioje nepatvirtintais ir negalutiniais „Envijos“ 2014 m. finansinių ataskaitų duomenimis. Nors teismas „Envijai“ paskirtą baudą sumažino, tai buvo padaryta neatsižvelgiant į teisės normas ir pačios Konkurencijos tarybos suformuotą praktiką.
Jei nutarimo priėmimo metu nėra patvirtintų duomenų apie įmonės pajamas paskutiniais ūkiniais metais, Konkurencijos taryba turėtų remtis kitais patikimais duomenims: šiuo atveju – bendrovės 2013 m. pajamomis. Vis tik šioje byloje taryba ignoravo savo pačios suformuotą praktiką ir baudą paskaičiavo pagal nepatvirtintus 2014 m. bendrovės rezultatus.
Dėl tarybos veiksmų „Envijai“ paskirta bauda viršijo Konkurencijos įstatyme aiškiai įtvirtintą maksimalią ribą – 10 proc. nuo bendrųjų metinių pajamų.
Įdomu pastebėti, kad 2013 m. „Envijos“ pajamos buvo net trigubai mažesnės nei preliminarios 2014 metų pajamos. Taigi, dėl tarybos veiksmų „Envijai“ paskirta bauda viršijo Konkurencijos įstatyme aiškiai įtvirtintą maksimalią ribą – 10 proc. nuo bendrųjų metinių pajamų, todėl tarybos nutarimas buvo iš esmės neteisėtas ir turėjo būti panaikintas.
Tuo tarpu teismas „Envijai“ paskirtą baudą sumažino iki maksimalios sumos, paskaičiuotos nuo galutinių „Envijos“ pajamų 2014 metais. Įvertinę visas aplinkybes, šiandien priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą laikome neteisėtu ir pažeidžiančiu „Envija“ teises. Tikimės, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ištaisys šią situaciją ir suformuos tinkamą praktiką“.
