Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 29 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 metų balandžio 9 dienos nutartį, kuria buvo atmestas VŠT ieškinys ir panaikintas anksčiau teismų priimtas sprendimas areštuoti 3,7 mln. eurų vertės buvusio VŠT vadovo Arūnui Keserausko ir buvusių valdybos narių – Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko ir Kęstučio Karoso turtą.
VŠT siekė iš A.Keserausko prisiteisti 376,6 tūkst. eurų žalos, o iš visų kitų asmenų – solidariai 3,305 mln. eurų.
VŠT teisme siekė įrodyti, kad daugiau nei 2,3 mln. eurų nuostolį patyrė, vadovaujant A.Keserauskui ir įmonei finansuojant žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę „Air Lituanica“. Dar 800 tūkst. eurų žalos patirta, pasirašius nuostolingą sutartį su koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės įmone „Reenergy“, o 400 tūkst. eurų – dėl A.Keserausko užsakytų nereikalingų paslaugų bei paramos dalijimo.
Apeliaciniame skunde VŠT teigė, kad apygardos teismas neteisingai vertino, jog buvę įmonės vadovai veikė rūpestingai ir atsakingai. Pasak VŠT, iš duomenų buvo akivaizdu, kad „Air Lituanica“ nuo pat savo veiklos pradžios yra nemoki, o jos finansinė padėtis blogėja.
Tuo metu sandoriai su „Reenergy“, kuomet VŠT perleido jai priklausančius NT objektus ir nuomos teisę už tai įgydama nemokios bendrovės akcijas be jokio investicinio plano, o vėliau šiuos NT objektus susigrąžino be nuomos teisės, yra „aplaidaus, neadekvačią riziką prisiimančio asmens elgesio išraiška ir net tyčinis veikimas“, teigė VŠT.
Teismas nustatė, kad nėra jokio pagrindo buvusių VŠT vadovų veiksmus vertinti kaip lojalumo pareigos įmonei pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad sandoriai sudaryti su pagrindinio akcininko – Vilniaus miesto savivaldybės – pritarimu ir netgi iniciatyva. Byloje, teismo vertinimu, nėra jokių įrodymų, kad buvę VŠT vadovai iš sandorių su „Air Lituanica“ galėjo gauti asmeninės naudos.
Teismo teigimu, VŠT akcininkai ir stebėtojų taryba žinojo ir apie susitarimą su „Reenergy“.
A.Keserauskas VŠT vadovavo nuo 2009 metų lapkričio iki 2015 metų rugpjūčio, o visi asmenys įmonės valdyboje dirbo nuo 2011 metų gruodžio iki 2015 metų liepos.
2015 metų lapkritį Vilniaus valdžia paprašė prokurorų ištirti, ar A.Keserauskas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti įmonės turto bei padaryti jai apie 3 mln. eurų žalos. 2015-ųjų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti A.Keserausko galimo piktnaudžiavimo.
