Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 15 dieną patenkino K.Ramono skundą – panaikino jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų kovą priimtą sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
„Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo K.Ramono apeliaciniame skunde. Tai yra esminis kodekso pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį“, – rašoma LAT nutartyje.
K.Ramonas kaltinamas, kad ilgą laiką sąmoningai leido „Snorui“ nuo Lietuvos banko (LB) vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą Šveicarijos bankuose – dėl to nebuvo laiku nustatyta bloga „Snoro“ finansinė padėtis ir kilo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais. Anot prokurorų, savo veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą LB ir valstybei.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-ųjų kovą pripažino K.Ramoną kaltu ir skyrė jam 7,5 tūkst. eurų baudą, tačiau buvęs bankininkas apskundė nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris pernai kovą skundą atmetė.
Prokurorų teigimu, dar 2009-ųjų rugsėjį, kilus abejonių dėl Šveicarijos „Bank Syz & Co“ laikomo „Snoro“ indėlio, K.Ramono iniciatyva buvo pakeistas Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtas nutarimo projektas, pasiūlęs skirti „Snorui“ 267 tūkst. eurų baudą ir uždrausti skolinti daliai užsienio klientų. K.Ramono nurodymu parengtame kitame projekte, kurį patvirtino LB valdyba, „Snorui“ buvo nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, tačiau poveikio priemonės – bauda ir skolinimo apribojimai – nenumatytos.
Abu žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad duodamas nurodymą pakeisti nutarimo projektą, K.Ramonas pažeidė bankų inspektavimo tvarką, tačiau Aukščiausiasis Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.
LAT teigimu, inspektavimo tvarkoje nėra nuostatos, pagal kurią K.Ramonas būtų privalėjęs LB valdybai teikti būtent pirminį nutarimo projektą – anot Aukščiausiojo Teismo, toks VAT vertinimas taip pat nedera su K.Ramono, kaip departamento vadovo, įgaliojimais ir kompetencija. Be to, anot LAT, K.Ramonui inkriminuojami veiksmai gali būti pripažinti piktnaudžiavimu tik įrodžius, kad jis suvokė, jog jo veikla yra priešinga LB interesams.
„Tokie įrodymai galėtų būti duomenys, rodantys K.Ramono, kaip Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriaus, šališkumą „Soro“ banko atžvilgiu, suinteresuotumą, kad nepaaiškėtų tikroji šio banko finansinė padėtis ir kad šis bankas nepatirtų adekvačių sankcijų už reikalavimų nevykdymą (...) Tačiau iš teismų argumentų nėra aišku, kokiais būtent įrodymais patvirtintas toks K.Ramono veiklos šališkumas ginant neteisėtus „Snoro“ vadovų interesus“, – rašoma LAT nutartyje.
Prokurorai taip pat tvirtino, kad K.Ramonas ir toliau, iki pat 2011-ųjų lapkričio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsklaidyti abejones dėl „Snoro“ galimybių disponuoti Šveicarijos „Bank Syz & Co“ ir „Bank Julius Baer & Co“ laikytu turtu, todėl nebuvo laiku nustatyta tikroji „Snoro“ finansinė padėtis, jog yra reali grėsmė, kad jis nemokus ir nesugebės atsiskaityti su kreditoriais.
Šiuos K.Ramono veiksmus Vilniaus apygardos teismas buvo pripažinęs „tyčiniu neveikimu“, tačiau, LAT teigimu, toks sprendimas taip pat buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus svarbių bylos aplinkybių arba jas nemotyvuotai atmetus kaip neturinčias reikšmės.
„Pasak K.Ramono, pagal Lietuvos banke buvusią tvarką visi klausimai, susiję su duomenų gavimu iš kitų valstybių, buvo sprendžiami per banko vadovybę, o ne jo asmeniškai, atitinkamus prašymus pasirašydavo valdybos pirmininkas. Apeliaciniu skundu K.Ramobnas prašė tokius duomenis išreikalauti, teismas prašymo netenkino (...) Teismai nepasisakė ir dėl naujai paskirto Lietuvos banko valdybos pirmininko (Vito Vasiliausko – BNS) ir jo sudarytos laikinosios komisijos susirašinėjimo su Šveicarijos kredito įstaigų priežiūros institucija turinio, komisijos išvadų ir jų pobūdžio“, – rašoma LAT nutartyje.
K.Ramonas iš pareigų Lietuvos banke atleistas 2011 metų lapkričio pabaigoje. Bankų priežiūrai K.Ramonas vadovavo 15 metų – nuo 1996-ųjų kovo, o centriniame banke dirbo 19 metų – nuo 1992-ųjų gruodžio. 2013 metų liepą Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad K.Ramonas iš pareigų atleistas teisėtai.
Lietuvos Vyriausybė „Snoro“ banką nacionalizavo 2011 metų lapkritį.
