Prašymą pripažinti Kraujo donorystės centro bankrotą tyčiniu pareiškė kreditorių įpareigotas šios įmonės bankroto administratorius.
Teismas nustatė, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose bei įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Gana dažnai buvo sudaromi nuostolingi ir bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, tarp jų ir paskolų suteikimas pačiam įmonės vadovui, jo giminaičiams, brangaus turto, kurį naudojo vadovas ir jo giminaičiai, įgijimas. Vadovas įmonės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams, dėl to nebuvo laiku atsiskaityta su įmonės kreditoriais.
Vadovas įmonės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams, dėl to nebuvo laiku atsiskaityta su įmonės kreditoriais.
Taip pat teismas konstatavo, kad atliekant neteisėtus mokėjimus atskiriems kreditoriams buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius, taip pat bendrovės vadovas neįvykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei.
Teismas taip pat pripažino, kad Kraujo donorystės centro veiklą iki bankroto bylos iškėlimo savarankiškai organizavo šios įmonės buvęs vadovas ir akcininkas Artūras Jonas Venslauskas, kuris ir yra laikytinas atsakingu už įmonės veiksmus ir įmonėje susidariusią padėtį.
Kauno apygardos teismas bankroto bylą Kraujo donorystės centrui iškėlė 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus buvusio įmonės vadovo A.J.Venslausko atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį.
Kreditoriai nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti Kraujo donorystės centro bankrotą tyčiniu jau pirmajame, 2013 m. gruodžio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Kauno apygardos teismas dar nagrinėja A.J.Venslausko bylą. Jis kaltinamas, kad būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, klastojo dokumentus, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla.
Bankrutavus Kraujo donorystės centrui jo patalpose buvo įkurta viešoji įstaiga „Kauno kraujo centras“, bet jos veiklą uždraudė Sveikatos apsaugos ministerija dėl to, kad ši įstaiga neužtikrino saugių kraujo tyrimų.
Kraujo donorystės centras įkurtas 1941 m. ir vadinosi Kauno kraujo transfuzijos stotis, vėliau – Kauno kraujo perpylimo stotis, Kauno kraujo centras. Valstybės nuosavybe ši įmonė išliko iki 1993 m., po to buvo reorganizuota į bendrą Lietuvos ir JAV įmonę – uždarąją akcinę bendrovę „Binational Plasma“.
2005 m. amerikiečių akcijos buvo išpirktos, o A.J.Venslauskas tapo įmonės direktoriumi.
