„Tai svarbus teisinis precedentas. Teismas patvirtino, kad Lietuvos bankas UAB „Finolita Unio“ atvejį ištyrė objektyviai ir išsamiai, poveikio priemonė buvo adekvati padarytiems pažeidimams, o sprendimas ją skirti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais“, – sako Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis.
UAB „Finolita Unio“ skunde teigė, kad Lietuvos banko sprendimas neva buvo nepagrįstas, deklaratyvus, o pritaikyta sankcija – neproporcinga. LVAT nustatė priešingai – pripažino pagrįstais visus 8 Lietuvos banko nustatytus pažeidimus (septyni iš jų susiję su skirtingais šiurkščiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimais, vienas – su kapitalo reikalavimų pažeidimu).
Be to, atsižvelgęs į surinktus įrodymus, LVAT pripažino, kad su kliento, jo atstovo tapatybės nustatymu ir kliento dalykinių santykių bei operacijų stebėsena susiję pažeidimai buvo padaryti tyčia. Taip pat įstaiga tyrimo metu Lietuvos bankui neatskleidė reikšmingos informacijos.
Nutartyje LVAT pasisakė ir dėl palyginimo su kitiems finansų rinkos dalyviams taikytomis poveikio priemonėmis – UAB „Finolita Unio“ teigė, kad neva kitiems rinkos dalyviams už analogiškus pažeidimus licencijos nebuvo panaikintos. Teismas atmetė šį teiginį, paminėdamas ir daugiau analogiškų pavyzdžių. Be to, konstatavo, kad bendrovės pateikti pavyzdžiai skyrėsi nuo jos faktinės situacijos, pažeidimų apimties, sunkumo, masto, kitų poveikio priemonei skirti reikšmingų aplinkybių.
LVAT nurodė, kad skiriant poveikio priemonę lyginamoji analizė nebūtina, svarbu tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis pažeidžiamos teisės aktų nuostatos, o pažeidimo sunkumas, nustatant tinkamą sankcijos dydį, vertinamas atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus standartus.
Įvertinęs visus argumentus, LVAT padarė išvadą, kad Lietuvos bankas atliko išsamų ir visapusišką tyrimą, kurio pagrindu ir priėmė atitinkamą sprendimą. Teismo vertinimu, UAB „Finolita Unio“ atveju švelnesnė poveikio priemonė nebūtų leidusi pasiekti finansų rinkos priežiūros tikslų.
Nuo 2022 m. už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus šešios elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos neteko veiklos licencijos, daugiau kaip dvidešimčiai dalyvių skirtos baudos, kurios viršijo 4 mln. Eur.
