Sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ketvirtadienį pranešė „Danpower“. Tai BNS patvirtino ir teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.
Teismas galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmė byloje dėl Energetikos ministerijos 2013 metais išduoto ir 2015 metais panaikinto leidimo „Danpower“ elektros gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu tarifu.
Tuo metu kitoje byloje - dėl šio leidimo sustabdymo - teismas sprendimą dėl taikos sutarties turėtų priimti gegužės 22 dieną. Šioje byloje pageidavimą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pareiškė „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuvos“ valdoma Kauno kogeneracinė jėgainė, statanti naują atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę Kaune – ji baiminasi, kad didesnis tarifas „Danpower“ elektrinei sukurs nevienodas konkurencijos sąlygas energijos gamintojams.
Byloje dėl leidimo panaikinimo „Fortum“ pretenzijų nepateikė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau sakė, jog taikus ginčo sprendimas leidžia išvengti brangaus ir ilgo bylinėjimosi proceso Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose, be to, jis užkerta kelią galimiems dešimčių milijonų eurų nuostoliams valstybei ir yra aiškus ženklas investuotojams, kad Lietuva yra patikima partnerė.
„Ši sutartis sudaro prielaidas pagaliau atsirasti realiai ir sąžiningai konkurencijai šalies šilumos sektoriuje. Juo labiau, kad mes iš Lietuvos valstybės iš esmės gauname vienintelį dalyką - pažadą laikytis bent dalies savo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Ir dėl to labiausiai laimės Kauno vartotojai, kurie jau seniai nusipelnė mažesnių sąskaitų už šildymą", – komentuodamas taikos sutartį, sako „Danpower" finansų direktorius Burkhardas Vogelis.
Taikos sutartimi Vokietijos bendrovė atsisako milijoninių ieškinių valstybei, o valstybė pasižada laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų, pirmiausia dėl Kauno biokuro jėgainės, kuri vėl gaus skatinamąjį tarifą, tuo metu Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto „Danpower“ teko atsisakyti.
Valstybė sutartimi įsipareigoja atstatyti panaikintą leidimą elektros gamybai Kaune su fiksuotu tarifu 12-kai metų, nustatytu 2013 metais. Ž. Vaičiūno teigimu, išlaidos šiam tarifui iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto per metus galėtų siekti 1,5 mln. eurų.
Šių metų sausį LVAT galutinai buvo nustatęs, kad Energetikos ministerija neteisėtai sustabdė „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje.
Taikos sutartimi užbaigiamos aštuonios bylos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. „Danpower“ įsipareigoja atsiimti ieškinius dėl nuostolių, kurių bendra suma siekia 32 mln. eurų (po 16 mln. eurų dėl Vilniaus ir Kauno projektų), taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijos tarptautiniame investiciniame arbitraže, bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
„Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
„Danpower“ akcininkė yra Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonė „Stadtwerke Hannover“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
