Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 13 dieną nutarė, kad sutuoktiniai siekė išvengti mokesčių ir įteisinti pajamas, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) buvo teisi, nurodydama dėl šio sandorio sumokėti 53,1 tūkst. eurų GPM, baudą ir delspinigius.
LVAT atmetė Arūno ir Jolantos Tumų skundą ir paliko galioti jiems nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-ųjų rugsėjo sprendimą.
A. ir J. Tumos 2010 metais „Kamineros grupei“ už maždaug 355 tūkst. eurų (tuomet – 1,225 mln. litų) pardavė 9 proc. bendrovės „Urbino investment“ akcijų ir padengė A.Tumos iš „Kamineros grupės“ gautą tokio pat dydžio paskolą. VMI nutarė, kad akcijos pardavimo metu buvo bevertės, o sandoriu siekta pasinaudoti tuomet galiojusia lengvata, kad parduodant ilgiau nei metus išlaikytas akcijas (ne didesnį kaip 10 proc. paketą), GPM nėra skaičiuojamas.
Tumos teismui tvirtino, kad akcijos nebuvo bevertės, nes bendrovė valdė Rusijos įmonės akcijas Kaliningrade, o akcijų pardavimas buvo susijęs su Rusijoje esančiu žemės sklypu. Be to, anot Tumų, 2010 metais toks pats „Urbino investment“ akcijų skaičius už tokią pat sumą buvo nupirktas iš Dariaus Žaromskio, tačiau šio sandorio vertės bei tikslų VMI neginčijo.
Pasak teismo, VMI ištyrė visas akcijų vertei nustatyti reikšmingas aplinkybes, kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją dėl jų rinkos vertės nustatymo, todėl išvada, kad įmonės akcijos jų perleidimo metu buvo bevertės, yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota.
Teismas pažymėjo, kad „Urbino investment“ valdyta Rusijos bendrovė „Baltijskaja promyšlenaja kompanija“ likviduota dar 2008 metais, o jos skola „Urbino investment“ buvo nurašyta. Nors dalis skolos (1,763 mln. eurų) buvo perkelta kitai Rusijos įmonei „Armada“ ir akcijų perleidimo metu iš esmės buvo vienintelis „Urbino investment“ turtas, tuo metu bendrovės įsipareigojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei skolos suma, o ir pati skola 2011 metais buvo taip pat nurašyta.
„Aplinkybės, kad akcijų perleidimo metu jos buvo bevertės, kad jos buvo perleistos su Tumų šeima susijusiai „Kamineros grupei“, kad jos perleistos už sumą, sutampančią su „Kamineros grupės“ 2008 metais A. Tumai suteiktų paskolų suma, kad vėliau „Kamineros grupė“ įgytas akcijas perleido 13611 kartų mažesne kaina, o A. Tuma pardavė likusias akcijas kitam asmeniui už simbolinę kainą, mokesčių administratorių įgalino spręsti, jog sandoris neturėjo jokio ekonominio turinio, o buvo sudarytas siekiant vienintelio tikslo – pasinaudoti mokestine lengvata“, – rašoma teismo nutartyje.
Anot teismo, tai, kad tiek pat „Urbino investment“ akcijų už tokią pat kainą buvo nupirktas ir iš D. Žaromskio, lėmė su A. Tuma susijusios „Kamineros grupės“ veiksmai, todėl VMI vertinimo išvadų nepaneigia.
Žiniasklaidos teigimu, A. Tuma su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatuoja į Klaipėdos miesto tarybą, jis taip pat yra skyręs maksimalią 8,85 tūkst. eurų paramą „valstiečių“ rinkimų kampanijai uostamiestyje.
Prokurorai A. Tumą ir jo partnerį Jurijų Semašką kaltina sukčiavimu, skolininko nesąžingumu ir nusikalstamu bankrotu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos bylos duomenimis, A. Tumos valdoma neįvardijama bankrutavusi įmonė, kuriai vadovavo J. Semaška, 2013 metais įsigijo dyzelinio kuro iš Latvijos bendrovės ir vėliau jį pardavė, o lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su latviais, bet bendrovei suteiktų paskolų grąžinimui anksčiau laiko.
Paskolos buvo grąžintos A. Tumai, jo valdomai įmonei „Kaminera“ ir verslininko žmonai. Prokurorų skaičiavimu, A. Tumos bendrovė Latvijos įmonei padarė 693,4 tūkst. eurų žalą. Vilniaus apygardos teismas 2018-ųjų birželio viduryje atmetė prokurorų skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo pernai vasarį priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau prokurorai jį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), kuris prokurorų skundą planuojama svarstyti 2019 metų sausį.
Dėl A.Tumai pateiktų kaltinimų, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pernai vasarį buvo neleidusi „Kamineros grupei“ plėstis Klaipėdos uoste. Po A.Tumai palankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo, komisija pernai rugsėjį savo sprendimą pakeitė – leido „Kamineros“ krovinių terminalui uoste išsinuomoti naują, apie 200 kv. metrų ploto sklypą, kuris ribojasi su įmonės teritorija.
