Vilniaus apygardos teismas (VAT), pakartotinai išnagrinėjęs ieškinio dalį dėl žalos dydžio, liepos 21 dieną nusprendė, kad R.Bartaška „Snorui“ turi atlyginti tik jo trijų mėnesinių darbo užmokesčių banke dydžio žalą. „Snoras“ iš buvusio darbuotojo prašė priteisti 11 mln. eurų.
Tokį pat sprendimą dėl žalos dydžio VAT buvo priėmęs pernai rugsėjį, tačiau Apeliacinis teismas šiemet balandį šį klausimą pirmos instancijos teismui grąžino nagrinėti iš naujo. Pasak Apeliacinio teismo, VAT neįvertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų žalos nustatymui.
VAT pažymėjo, kad R.Bartaška, bendradarbiaudamas su teisėsauga ir todėl atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pats prisipažino, jog buvo organizuotos grupės narys ir kartu su buvusiu didžiausiu „Snoro“ akcininku Vladimiru Antonovu, banko prezidentu Raimondu Baranausku ir viceprezidentu Nagliu Stanciku (jis taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) realizavo neteisėtą schemą ir Austrijos „Meinl Bank“ 2011-ųjų rugsėjį pervedė 11 mln. eurų.
Šiomis lėšomis buvo užtikrintas su V.Antonovu susijusios įmonės „Melfa Group“ gauto kredito iš „Meinl Bank“ grąžinimas. 2011 metų gruodį „Meinl Bank“ nusirašė visus 11 mln. eurų, nes „Melfa Group“ neįvykdė paskolos sutarties įsipareigojimų.
VAT teigimu, R.Bartaška nebuvo pinigų skolinimo schemos iniciatorius ir naudos gavėjas, taip pat byloje nėra duomenų,kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
„Atsakovui (R.Bartaškai – BNS) sandorių rengimo metu tikrai nebuvo žinoma, kad „Melfa Group“ suteiktų paskolų lėšos nebus grąžintos, jis pagal pareigas neprivalėjo vertinti ir nevertino šios bendrovės rizikingumo. (...) Nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų buvęs informuotas apie tai, kokiam konkrečiam tikslui buvo imamos paskolos, koks tolesnis tų lėšų panaudojimo ar jų negrąžinimo į banką „Snoras“ planas“, – rašoma VAT nutartyje.
Tačiau, anot teismo, akivaizdu, kad R.Bartaška, vykdydamas savo funkcijas, pasinaudojo įgaliojimais ir pareigomis ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė didelę žalą „Snorui“.
„Atsakovas negali ir neturi atlyginti visos žalos, kurios dydis siekia 11 mln. eurų, tačiau žalos dydis, kuris siekė tris vidutinius atsakovo darbo užmokesčius žalos padarymo laikotarpiu, yra tinkamas ir protingo dydžio“, – pabrėžė VAT.
„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla jam iškelta gruodį. Generalinė prokuratūra 2019-ųjų pabaigoje perdavė nagrinėti teismui baudžiamąją bylą, kurioje V.Antonovas ir R.Baranauskas kaltinami didelės vertės turto pasisavinimu bei iššvaistymu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.
Padaryta žala kreditoriams, kitiems banko akcininkams ir netiesiogiai valstybei siekia 500 mln. eurų.
V.Antonovas ir R.Baranauskas slapstosi Rusijoje, todėl yra teisiami už akių, jiems nedalyvaujant procese. Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą Lietuvai šioje byloje.
Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji tada išvyko į Rusiją.
