Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teismas turės iš naujo spręsti dėl Kauno valdžios ir „Kamestos“ ginčo

Teismas turės iš naujo spręsti, ar restruktūrizuojama bendrovė „Kamesta“ privalo sumokėti Kauno miestui 804,7 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už Aleksoto tilto prietilčio koncesijos sutarties nutraukimą.
Lietuvos apeliacinis teismas
Lietuvos apeliacinis teismas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusį antradienį panaikino Kauno apygardos teismo gegužės 22 dienos nutartį ir perdavė savivaldybės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

„Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė (...) atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Savivaldybė prašo priteisti iš „Kamestos“ 643,3 tūkst. eurų ir 161,4 tūkst. eurų palūkanų dėl 2005 metais pasiraštytos sutarties, kuri vėliau buvo nutraukta, – Apeliacinis teismas pernai kovą konstatavo, kad ne savivaldybė skolinga „Kamestai“, bet pastaroji skolinga savivaldybei 1 mln. eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad jos reikalavimas yra dėl skolos, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Tačiau Kauno apygardos teismas ieškinį atsisakė priimti, nes teisme nagrinėjamoje „Kamestos“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir savivaldybės 449,9 tūkst. eurų reikalavimas. Įmonės pertvarkos planas buvo patvirtintas ketveriems metams.

Teismas tuomet aiškino, kad savivaldybės ieškinys iš esmės yra turtinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, todėl prašymas yra papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas.

Tuo metu Apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškinyje ir prašyme dėl kreditorinio reikalavimo nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

„Pripažįstant ginčus tapačiais turi būti nustatytas ginčo šalių, dalykų ir faktinių pagrindų tapatumas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčų faktinis pagrindas skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčus laikė tapačiais ir atsisakė ieškinį priimti“, – teigiama joje.

Teismas nurodė, kad susiklostė išskirtinė situacija – ginčas tarp savivaldybės ir „Kamestos“ buvo išnagrinėtas vėliau negu patvirtintas restruktūrizavimo planas ir „Kamestos“ skola nustatytas tik priėmus Apeliacinio teismo praėjusių metų nutartį.

„Kamesta“ 2005 metais laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Pagal koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 metais sutartį nutraukė.

Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsiasi jau ne vienerius metus. 2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo per pusmetį sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.

2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas.

2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?