Tekstilės sektoriaus Lietuvoje eksportas per praėjusius metus, lyginant su ankstesniaisiais, paaugo – Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šioje srityje tekstilės pramonė yra ketvirtoji. Lietuvos pramonininkų konfederacija teigia, jog per 2013-uosius tekstilės gaminių eksportas vien į Europos Sąjungos šalis padidėjo apie 18 proc.
„Žinau, kad tai gali skambėti kaip reklaminis šūkis, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tekstilė yra visur“, – teigia KTU Medžiagų inžinerijos katedros docentė dr. Daiva Mikučionienė.
Įvairaus tekstilės panaudojimo pavyzdžių pasaulyje – gausu. Štai Miuncheno oro uosto Vokietijoje stogas dengtas tekstile, tekstilė buvo panaudota ir Keiptauno „Green Point“ stadiono konstrukcijoms, ji naudojama statant modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus. Iš tekstilės gaminami ir automobilių variklių gaubtai, ir ortopediniai įtvarai, o tekstilės audiniams pasirenkamas netikėčiausias pluoštas – pavyzdžiui pieno baltymai, kanapės ar durpės.
D.Mikučionienė siūlo atsisakyti tradicinio tekstilės gaminio įvaizdžio. „Stereotipas, kad visa tekstilė – tai buityje naudojami gaminiai – patalynė, drabužiai, užuolaidos – jau atgyvenęs. Tokia tekstilė šiandien gaminama tose šalyse, kur gamybos kaštai pigesni. Europoje orientuojamasi į aukštos pridėtinės vertės produktus“, – teigia mokslininkė.
Gaminiai iš pieno ir gydantys drabužiai
KTU vykdomi projektai atspindi tekstilės inžinerijos įvairiapusiškumą. „Su medikais bendradarbiaujame, kurdami ortopedinius įtvarus, o vienai įmonei pritaikėme minkštąją prietaiso, skirto ligonių reabilitacijai, dalį; tobuliname tekstilės gaminių funkcines savybes: pralaidumą orui ar atsparumą aplinkos poveikiui; tiriame naujų pluoštų įsisavinimą ir kitas“, – darbus vardina D.Mikučionienė.
Vienas iš naujų projektų yra durpių pluošto (viena Lietuvos įmonių iš jo mezga kojines), kuris pasižymi specifinėmis savybėmis, struktūros tyrimai.
Vienas iš naujų projektų yra durpių pluošto (viena Lietuvos įmonių iš jo mezga kojines), kuris pasižymi specifinėmis savybėmis, struktūros tyrimai. Kaip vieną įdomiausių natūralių pluoštų tekstilės inžinerijos ekspertė nurodo pieno baltymų – kazeino – pluoštą, iš kurio (taip pat Lietuvoje) gaminami ypatingai aukštos kokybės šilko ir vilnos savybėmis pasižymintys drabužėliai kūdikiams.
KTU docentė primena ir kanapių pluoštą, kuris, pasak jos, yra vienas iš pačių draugiškiausių aplinkai, kadangi augalas sunaudojamas visas – nuo viršūnės iki šaknų.
Viena iš perspektyviausių Medžiagų inžinerijos katedroje vykdomų tyrimų krypčių – nanogijų dangos, pasižyminčios tam tikromis funkcinėmis savybėmis, formavimas. Pavyzdžiui, danga su sidabro dalelėmis turi antibakterinių savybių, su jodu – tinka žaizdoms gydyti.
„Savo tyrimais siekiame pakelti funkcinės tekstilės gamybą į kitą lygį“, – teigia tekstilės inžinierė D.Mikučionienė.
Tik diegiančios inovacijas įmonės išlieka
Europos aprangos ir tekstilės konfederacijos EURATEX mokslo ir plėtros vadovo Lutzo Walterio nuomone, Europos bendrovės turėtų orientuotis į sąmoningą vartotoją, kuris ieško išskirtinio produkto ir yra pasirengęs už jį sumokėti brangiau. Tam, kad tokį pirkėją pritrauktų, tekstilės įmonėms reikia diegti inovacijas.
„Lietuvoje šiandien išliko tos įmonės, kurios rimtai investavo į technologijas ir įrangą“, – tvirtina ir tekstilės įmonės „Garlita“ vadovas Juozas Martikaitis.
Tarp bendrovės siūlomų inovatyvių produktų – megztiniai, prisotinti vitamino E, drabužiai su UV spindulių filtru, apranga, atspari drėgmei ir dėmėms bei kiti. Tekstilės įmonės vadovas teigia, jog Lietuvos geografinė pozicija labai palanki vykdyti eksportą, nes esame nepalyginti arčiau realizavimo rinkų nei, pavyzdžiui, Kinija, Indija ar Vietnamas.
Tarp bendrovės siūlomų inovatyvių produktų – megztiniai, prisotinti vitamino E, drabužiai su UV spindulių filtru, apranga, atspari drėgmei ir dėmėms bei kiti.
Tačiau, jo nuomone, „pigias“ gamybos šalis visų pirma lenkiame darbuotojų kvalifikacija. „Mūsų gaminiai kokybiškesni, nes turime tikrai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Daugelis jų yra su aukštuoju išsilavinimu, gali bendrauti keliomis užsienio kalbomis, domisi inovacijomis ir naujausiais tyrimais, yra pajėgūs vykdyti projektus su Europos šalių mokslo įstaigomis,“ – teigia J.Martikaitis.
Specialistų trūksta visoje Europoje
Vienintelės Lietuvoje tekstilės inžinierius rengiančios studijų programos koordinatorė D.Mikučionienė teigia, jog visi šios specialybės magistrantai jau dirba.
„Įmonės norėtų įdarbinti ir bakalauro studentus, tačiau juos dar „taupome“ – reikia skirti laiko ir mokslams“, – teigia docentė. Universitetas nuolat sulaukia užklausų ir iš kitų šalių – kvalifikuotų specialistų trūksta visoje Europoje, todėl įmonės noriai įdarbina KTU absolventus.
Tekstilės inžinerijos ekspertės nuomone, tokia situacija Europoje susidarė dėl to, kad, kai prieš 20 metų buvo bandoma perkelti visą gamybą į trečiojo pasaulio šalis, buvo nuspręsta atsisakyti ir specialistų rengimo – buvo uždaromos ir transformuojamos studijų programos. Todėl šiandien, kai gamyba grąžinama į senąjį žemyną, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Aukšto lygio specialistų rengimas ypač svarbus, nes inovacijų diegimas yra pagrindinis būdas konkuruoti Europos rinkoje.
„Vertinant apyvartos ir investicijų į gamybą santykį, Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra gana aukštai, – optimistiškai Lietuvos tekstilės pramonės situaciją vertina D. Mikučionienė, – tai rodo teigiamą įmonių vadovų požiūrį į gamybos vystymą ir inovacijas“.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Juozas Martikaitis primena, kad įsidarbinimo galimybės jauniems specialistams šioje srityje – didžiulės. „Šiais metais į pensiją išeiti turi 40 proc. lengvosios pramonės specialistų, o juos pakeisti nėra kuo – studijas šiemet baigia vos 8. Per pastaruosius metus savo įmonėje įdarbinome 6 magistrantus, visi jie dirba cechų viršininkais ir padalinių vadovais, turi garantuotas darbo vietas ir konkurencingą atlyginimą“, – teigia UAB „Garlita“ vadovas.
