P.Masiulio teigimu, ir dabar priimdamas į darbą žmogų jis pirmiausia žiūri ne į atsiųstą popieriaus lapą, o į degančias kandidato akis.
Stojo į fiziką
Po mokyklos kartu su broliu dvyniu Roku stojome į VU Fizikos fakultetą, nes tėvas buvo fizikas.
„Po mokyklos kartu su broliu dvyniu Roku (dabar – energetikos ministras, – red. past.) stojome į VU Fizikos fakultetą, nes tėvas buvo fizikas. Labai greitai supratome, kad tai – ne mums. Ir kitais metais abu įstojome į to paties VU Ekonomikos fakultetą. Štai čia pasijutome visai kitaip – supratome, kad būtent čia yra mūsų pašaukimas“, – 15min.lt pasakojo P.Masiulis.
Vėliau atsirado galimybė išvykti studijuoti į Aalborgo universitetą Danijoje. Abu broliai įveikė atranką, tačiau dekanas įspėjo, kad vykti galės tik vienas. Teko mesti monetą, ir sėkmė nusišypsojo Petrui.
„Aalborge studijavau MBA (Master of Business Administration) programą. Baigdamas ją, pradėjau ieškotis darbo, tačiau iš pradžių nesisekė. Išsiunčiau kelis šimtus laiškų, bet vis nesulaukdavau atsakymo. Galiausiai pavargau ir vieną dieną išvykome su broliu pažvejoti – o grįžęs sužinojau, kad esu kviečiamas į pokalbį Rygoje, „Colgate-Palmolive“ būstinėje, kuri ieškojo produktų vadovo Baltijos šalims.
Keisčiausia, kad būtent šiai įmonei laiško nesiunčiau! Paaiškėjo, kad tai padarė mano draugas: kol manęs nebuvo, jis nusiuntė tiek savo, tiek mano gyvenimo aprašymus. Ir įmonė atrinko mane! Iš pradžių siūliausi atsisakyti draugo naudai, bet jis įkalbėjo mane pasinaudoti galimybe. Tą ir padariau“, – pasakojo pašnekovas.
Pirmo darbo pokalbio nepamiršo
Savo pirmąjį darbo pokalbį prisimenu iki šiol, – minėjo P.Masiulis.
P.Masiulis nesunkiai prisimena ir pirmąjį savo darbo pokalbį: „Pamenu, aptarėme mano galimybes, norimas sąlygas, o tuomet atranką vykdęs įmonės padalinio vadovas davė užduotį – parengti vieno iš produktų, kuriais įmonė prekiavo, SSGG (Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių, angl. SWOT) analizę.
Net apsidžiaugiau – juk taip paprasta, mes jas pirmame kurse darėme! Bet išėjęs pro duris ir pamatęs kitus kandidatus pakeičiau nuomonę.
Supratau, kad ir jie gaus tą pačią užduotį, ir susimąsčiau: ką tokio turiu padaryti, kad mano analizė būtų geriausia?
Tik vėliau paaiškėjo, kad įmonės vadovas įspėjo platintojus, reklamos agentūrą ir kitus partnerius apie atranką ir paprašė bendradarbiauti su tokiais kandidatais kaip aš. Ir, pasirodo, niekas, išskyrus mane, į juos nesikreipė.
Išėjęs pro duris nuvažiavau į parduotuvę, kur buvo prekiaujama šiais produktais. Apžiūrėjau, kiek jie užima vietos lentynose ir kiek vietos užima jų konkurentai. Stebėjau, kokius produktus – įmonės ar konkurentų – renkasi pirkėjai. Vėliau tą patį padariau kitoje parduotuvėje, ir dar kitoje, ir dar kitoje.
Susiradau produkto platintojus ir susitariau, kad apsilankysiu pas juos ir aptarsiu, kiek vienetų šio produkto parduodama ir kokias tendencijas jie pastebi.
Peržiūrėjau produkto reklamas, po to susiradau agentūrą, kuri jas rengė, ir apsilankiau taip pat ir pas juos. Tris dienas dirbau nuo aušros iki sutemų, bet susižinojau apie produktą viską, kas įmanoma, ir nusiunčiau parengtą analizę.
Tik vėliau paaiškėjo, kad įmonės vadovas įspėjo platintojus, reklamos agentūrą ir kitus partnerius apie atranką ir paprašė bendradarbiauti su tokiais kandidatais kaip aš. Ir, pasirodo, niekas, išskyrus mane, į juos nesikreipė.
Aišku, kad mano parengta analizė buvo geriausia! Skambučio su darbo pasiūlymu sulaukiau tą patį vakarą.“
Parduoti padėjo bebras
Po ketverių darbo metų tapau rinkodaros vadovu Baltijos šalims. Pamenu, turėjome iššūkį: negalėjome parduoti daugiau produktų, nes mažai reklamavomės, o dėl nedidelių reklamos apimčių žmonės tiesiog nepirko to, ką pardavinėjome.
P.Masiulis prisimena, kad įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje nebuvo lengva: „Po ketverių darbo metų tapau rinkodaros vadovu Baltijos šalims. Pamenu, turėjome iššūkį: negalėjome parduoti daugiau produktų, nes mažai reklamavomės, o dėl nedidelių reklamos apimčių žmonės tiesiog nepirko to, ką pardavinėjome.
Toks užburtas ratas, iš kurio labai sunku ištrūkti, bet pavyko – iš 21-os vietos labiausiai besireklamuojančių įmonių sąraše pašokome į pirmą.
Ir tai nekainavo ypač daug – po sėkmingų derybų mūsų reklamos biudžetas padidėjo vos dešimtadaliu, tačiau dėl didesnių reklamos apimčių ėmėme parduoti daugiau. Rezultatas – Lietuva, Latvija ir Estija tapo vienintelėmis šalimis, kur „Colgate-Palmolive“ produktai išsiveržė į rinkos lyderius.“
Daugelis lietuvių iki šiol prisimeną reklamą apie „Ahoy“ sakantį bebrą.
Svarbiausia – motyvacija
Žiūrime, ar kandidato akys dega, ar jis pasiruošęs kalnus nuversti. O patirtis – ji yra įgyjama, ir mielai padedame darbuotojams tobulėti.
„Po sėkmingo darbo buvau pakviestas į „Tele2“, kuri tuo metu irgi turėjo daug iššūkių. Džiaugiuosi, kad pavyko su jais susidoroti: vartotojai ne skundžiasi, o džiaugiasi kokybe ir aptarnavimu, o įmonės rinkos dalis išaugo nuo 18 iki 53 procentų. Aišku, tai – visos įmonės darbuotojų nuopelnas“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Į klausimą, ar šiuo metu į darbą priimami patirties neturintys, tačiau reikiamus mokslus baigę žmonės, P.Masiulis atsakė teigiamai: „Priimame ir žmones be patirties. Aišku, mes vertiname ir patirtį, ir išsilavinimą, tačiau svarbiausias mūsų kriterijus – žiūrime, ar kandidato akys dega, ar jis pasiruošęs kalnus nuversti. O patirtis – ji yra įgyjama, ir mielai padedame darbuotojams tobulėti.“
Naujojoje 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatyta skirti išskirtinį dėmesį visuomenės švietimui ir žmogiškųjų išteklių potencialui ugdyti.
Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi efektyvumą. Siekiama tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės.
Tam numatyti 455 mln. eurų, kuriais turi galimybę pasinaudoti aukštosios mokyklos ir akademinė bendruomenė.
