Vilniuje, parodų centre „Litexpo“ vykstančiame modernių technologijų ir verslumo renginyje #Switch! pranešimą apie televizijos iššūkius skaitmeniniame pasaulyje skaitęs pranešimą P.Danone teigė, kad dar yra pakankamai laiko televizijos pasiruošti tinkamai dirbti internete.
Jo teigimu, skaitmenizacija sukėlė nemažai problemų nusistovėjusiems žiniasklaidos modeliams. Reklamos vis daugiau yra perkama internetinėje erdvėje, žmonės telefonų ir kompiuterių pagalba gali žiūrėti televiziją kur tik nori ir kada nori, o dėl dirbtinio intelekto algoritmų žmonėms gali būti pasiūlytas tik jiems aktualus turinys.
„Pasaulis keičiasi, skaitmenines technologijas naudoja vis didesnė dalis žmonių. Žiniasklaida šiuo metu turi kelias išeitis – ji gali nieko nedaryti, ji gali pradėti veikti arba ji gali transformuotis. Prieš penkiolika metų kai kurie laikraščiai pasirinko pirmą variantą. Šiandien jie yra mirę“, – 15min teigė „All Media Baltics“ Vilniaus direktorius.
– Kaip manote, ar ateityje mums reikės tokio dalyko kaip televizijos kanalas. Vaizdo įrašų dalinimosi platformos jau dabar turi daug daugiau įrašų. Kodėl žiūrovas turėtų rinktis televiziją, o ne kitą platformą?
– Prieš 15 metų žmonės Baltijos valstybėse praleisdavo vidutiniškai 3,5 valandos per parą žiūrėdami televiziją. Šiandien jie praleidžia tiek pat laiko, nepaisant fakto, kad interneto vartotojų skaičius per tą laikotarpį pakilo nuo 20 iki 70 procentų, ir nepaisant to, kad atsirado „YouTube“, „Instagram“ ar „Facebook“.
Dažnai sakoma, jog televizijos žiūrėjimas senų žmonių užsiėmimas, tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei 80 procentų aštuoniolikamečių vis dar žiūri televiziją. Televizija vis dar išlieka stipri medija, tačiau ji turi vystytis ir internete.
– Bet atsiranda vis daugiau profesionalių vaizdo įrašų kūrėjų, kurie nusprendžia pasidalinti savo produktu vaizdo įrašų dalinimosi platformose užuot parduodami juos televizijai. Ar tai nereiškia, kad ilgainiui platformose bus daugiau aukštos kokybės turinio nei televizijose?
– Mes kviečiame žmones iš socialinių tinklų į „TVPlay“, kad jie naudotųsi ja kaip platforma ir keltų įrašus. Didžiausias klausimas yra tai, kuri platforma taps patraukliausia turinio kūrėjams. Bet televizijos kanalų platformos internete turės pranašumą, nes ten bus ne tik pramoginės ar žinių laidos. Ten bus tiesioginės transliacijos, tarkim, sporto renginiai, koncertai, „YouTube“ to nėra. Mes manome, kad laimės tie, kurie sugebės geriau viską apjungti.
– Kodėl turinio kūrėjai turėtų kelti savo darbus į televizijos platformas, o ne į, tarkime, didesnę auditoriją turinčią „YouTube“?
– Yra daug priežasčių. Visų pirma auditorijos įtraukimas. Kai naršau „YouTube“, aš turiu įprotį prasukti arba perjungti įrašą, o internetinėje televizijoje yra tendencija, jog žmonės žiūri įrašą iki pat pabaigos. Bet aš nesakau, kad jie neturėtų kelti savo laidų į „YouTube“. Jeigu būčiau prodiuseris, norėčiau, kad mano laidos būtų išplatinamos kuo platesnei auditorijai. Mes neturime stengtis būti vieninteliai, mes turime būti vieni iš geriausių ir suteikti tai, ko negali kiti.
– Kai kurie ekspertai pastebi, kad žiniasklaida internete pamažu taps mokama. Kaip manote, ar tas pats laukia ir televizijos?
– Tai yra teisinga. Tai – hibridinis verslo modelis. Internete visada buvo ir bus nemokamo turinio. Būtent tai ir traukia žmones, bet dalis išskirtinio turinio gali būti mokama. Tai lygiai tas pats, kas padaryta su spauda. Yra leidiniai, kurie dalį tekstų leidžia skaityti nemokamai, bet jeigu nori skaityti geresnius tekstus, turi susimokėti. Manau, kad tai taps įprasta internete, pavyzdžiui, mes turime „TVPlay“, kuris yra nemokamas ir turime „TVPlay Premium“, kuriame daugiau aukštos kokybės turinio, bet jis mokamas.
