Bendrovė kviečia teikti savo idėjas, kaip kūrybiškai panaudoti šiuos ikoninius mažosios architektūros objektus. Vienas pirmųjų savo idėją pateikė Kauno tarpukario architektūros modernizmo perlus iš „Lego“ konstruojantis Rokas Mikšiūnas – iš beveik 3000 detalių sukūrė lietuviško taksofono būdelę.
„Daugiau nei šimtmetį taksofonai buvo neatsiejama miestų gyvenimo ir viešųjų erdvių dalimi. Nors šiandien, mobiliojo ryšio laikais, įprasta jų funkcija nebeaktuali, telefono būdelė lieka savotišku praėjusio technologijų raidos etapo simboliu. Tik praėjusiais metais į Lietuvos teisę perkėlus Europos elektroninių ryšių kodeksą, būtinybės išlaikyti taksofonus nebeliko, o tai suteikė mums galimybę atsisveikinti su šia technologija. Tačiau iš pagarbos technologijų istorijai, norime, kad taksofono būdelės toliau gyventų – tik gal su nauja ir visai netikėta funkcija“, – sako „Telia“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.
Turintys idėjų, ką padaryti su taksofono būdele, savo pasiūlymus gali pateikti interneto svetainėje www.taksofonai.lt. Pagrindinė konkurso sąlyga – taksofono būdelė turi likti viešojoje erdvėje. Tačiau kuo ji taps – akvariumu, diskotekų aikštele, biblioteka, garso įrašų studija, mažiausia kavine ar kitu stebinančiu projektu, priklausys tik nuo žmonių ar organizacijų fantazijos.
Geriausias idėjas išrinks profesionalių technologijų ir dizaino ekspertų komisija, jos nariais yra ir kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, kultūros istorikė Sonata Šulcė bei mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas.
Lietuviška taksofono būdelė iš „Lego“
Prie šio projekto prisidėjęs mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas bei „Lego“ modelių dizaineris Rokas Mikšiūnas specialiai šiam konkursui sukūrė taksofono būdelę iš 2400 „Lego“ kaladėlių. Būdelės dizainą R.Mikšiūnas kūrė apie 20-30 val., o pats konstravimas užtruko vos 8-10 valandų.
„Visas kūrybinis procesas susidaro iš kelių etapų: susipažinimas su konstruojamu objektu, objekto modeliavimas programoje ir modelio realizavimas iš tikrų „Lego“ kaladėlių. Iš pradžių susipažinau su mėlynuoju taksofonu, reflektavau koks jis svarbus buvo mano gyvenime. Po refleksijų suradau taksofonų nuotraukų ir iškart kibau į darbus su „Lego“ modelių dizaino programa“, – apie kūrybos procesą pasakoja Rokas.
R.Mikšiūnas sako, kad pats taksofonus atsimena su nostalgija. Jis kolekcionuodavo taksofonų korteles, neretai naudodavosi galimybe paskambinti nemokamai.
„Geriausiai atsimenu, kai baigdavosi kortelės kreditai skambindavau specialiu numeriu, kuris leisdavo už skambutį mokėti atsiliepusiam žmogui. Taip kartais skambindavau mamai į darbą. Įdomūs tie laikai buvo be mobiliųjų telefonų. Kartais važiuoju pro tas vietas, kur buvo taksofonai ir nors būdelės yra pašalintos, bet kai kur matosi lopinėlis kitokio grindinio, kur jos stovėdavo. Sunku suvokti, kaip greitai keičiasi technologijos. Juk prieš 20-30 metų mėlynosios budelės buvo mūsų kasdienybės dalis, leisdavo pasiekti artimuosius ir nemokamai paskambinti“, – prisiminimais dalinasi R.Mikšiūnas.
Epochos pabaiga
Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje dar veikė 99 taksofonai. Užpernai šalyje buvo 213 taksofonų, 2019 metais – 392 taksofonai, o 2015 metų pradžioje – 1171 taksofonas. Taksofonų skaičiaus pikas šalyje buvo pasiektas 2000-aisias, tuomet Lietuvoje kabojo per 7,5 tūkst. viešųjų telefonų.
Kad taksofonai žmonėms tapo nereikalingi, pastarąjį dešimtmetį patvirtino tiek jų naudojimo statistika, tiek gyventojų apklausos. Per paskutinius veikimo metus iš 99 taksofono aparatų bendrai buvo atlikta vos 2000 skambučių, jų vidutinė trukmė neviršijo 30 sekundžių. Iš beveik pusės taksofono aparatų per metus būdavo nepaskambinama nė karto.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa taip pat parodė, kad per pastaruosius metus taksofono paslaugomis naudojosi vos 1 proc. apklaustųjų ir tik vieną ar daugiau kartų per metus. Žmonės teigė taksofonais nesinaudoję dėl to, kad jiems visiškai užtenka mobiliojo ryšio. RRT apklausos rezultatai patvirtino, kad neigiamo poveikio taksofonų atsisakymas neturės. Lietuva buvo likusi viena iš paskutinių Europos Sąjungos šalių, kuriose taksofonų paslauga buvo privaloma.
Iki 2021 m. metų pabaigos taksofonų tinklas buvo laikomas universaliąja paslauga, todėl „Telia“ privalėjo užtikrinti jos tiekimą. Tačiau įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, šis taksofonų statusas buvo panaikintas ir taip sudarytos sąlygos šios nuostolingos paslaugos išjungimui.