15min jau antrus metus iš eilės skelbia Vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuką, kuriame šiemet – nemažai naujienų.
Viena jų – šeštoje sąrašo vietoje atsidūrusi telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“, šiemet įvertinta daugiau nei milijardu eurų – 400 mln. eurų daugiau nei pernai.
Įmonės generalinis direktorius Danas Strömbergas interviu 15min tvirtino, kad įmonė Lietuvoje yra vienintelė iš tarptautinei grupei priklausančių bendrovių, kuri šiuo metu plečiasi. Pasak jo, kolegos Švedijoje ir Norvegijoje pavydžiai žiūri į „Telia Lietuva“ rezultatus, o plėtra Lietuvoje vykdoma ne tik dėl to, kad čia pigiau – Lietuva išsiskiria ir talentingais bei motyvuotais darbuotojais.
– Pradėkime nuo vienos geros žinios, kuri buvo paskelbta pernai lapkritį. Pirmą kartą istorijoje „Telia Lietuva“ vertė viršijo milijardą eurų. Kaip tuo metu reagavote į šią žinią?
– Pirmiausia, aš ir visa kompanija pajutome didelį pasididžiavimą. Tai buvo mūsų svajonė. Tiesą sakant, kai 2018 metais pradėjau, aš išsikėliau tai kaip savo tikslą.
– Iš tiesų? Milijardo eurų vertė?
– Taip, taip. Nes tai taip pat įrodymas, kad tai, ką darome, atsiperka. Daug dalykų ateina su šita žinia. Žinoma, daug pasididžiavimo, mūsų pasiekimų pripažinimas.
– Tai sutapo su žinia, kad 5G ryšys buvo įjungtas testavimui, tad daugelis ekspertų tvirtino, kad šios abi žinios susijusios – jūsų įvertinimas milijardo eurų verte ir naujiena apie 5G. Tačiau dabar 5G plėtra Lietuvoje susidūrė su kliūtimis, o „Telia Lietuva“ išlieka įvertinta daugiau nei milijardu dolerių. Kokios būtų pagrindinės to priežastys, jūsų nuomone?
– Manau, kad yra kelios priežastys. Pirmiausia, kad mes parengėme aiškią strategiją ir sugebėjome ją įgyvendinti žingsnis po žingsnio. Tai lemia pasitikėjimą vadovybe, mūsų strategija, tuo, ką mes darome.
Šalia to, mes nuolat sugebame pasiekti gerų finansinių rezultatų. Praėjusieji metai buvo geriausi istorijoje, ir šiuos metus pradėjome gerai – pirmą, antrą ketvirtį.
Praėjusieji metai buvo geriausi istorijoje.
Be to, mes taip pat pastebime, kad svarba, susidomėjimas telekomunikacijų sektoriumi Europoje per pandemiją išaugo. Kiekvienas mato, kad būtina turėti geros kokybės ryšį ir mes sugebėjome tai įrodyti. Mūsų paslaugų poreikis dabar yra daug didesnis negu anksčiau – mokymuisi namuose, darbui iš namų. Visuomenei funkcionuoti.
Be to, dar yra 5G. Mes diegiame 5G tinklą, keičiame savo seną „Huawei“ tinklą „Ericsson“ tinklu. Esame tinklo sukūrimo pusiaukelėje. Tik laukiame licencijos ir būsime pasiruošę.
– Kaip minėjote, pandemijos mėnesiais kai kurios paslaugos buvo labai svarbios visuomenei, tokios kaip mobilusis internetas, taip pat TV kategorija, nes visi buvome įstrigę namuose. Bet ar kuri nors kita iš jūsų teikiamų paslaugų jus nustebino?
– Pirmiausia, pastebėjome interneto vartojimo padidėjimą tarptautiniu mastu – daugiau nei 40 proc., tai šiek tiek nustebino. Balso skambučių srautas padidėjo iki 70 proc. Mes daug investavome ir toliau investuosime. Esame vieni didžiausių investuotojų visuomenėje. O dabar pamatėme, kad tai atsiperka. Stabilus, tvirtas tinklas, kuriame sugebėjome sutalpinti visą išaugusį srautą. Taip, tai visiškai kitas kelias. Iš kitos pusės, tarptinklinis mobilusis ryšys tiesiog išnyko. Visiškai.
– Kokios jūsų prognozės, kada jis atsigaus?
– Manome, kad jis jau pradėjo iš lėto atsigauti vartotojų segmente ir galime matyti, kad vasarą keliavote. Įmonių segmente, nemanau, kad kada nors grįšime į buvusius skaičius. Prasidėjo labai lėtas atsigavimas, bet tai ilga kelionė, kaip oro linijų industrijoje.
– Prieš trejus metus viename interviu 15min sakėte, kad nebematote „Tele2“ ir „Bitės“ kaip pagrindinių ir vienintelių savo konkurentų. Tarp kitų didžiausių konkurentų jūs taip pat minėjote „Netflix“ ir „Amazon“. Koronaviruso pandemija parodė, kad buvote teisus. „Netflix“ plėtėsi ir Lietuvos rinkoje. Kokias kitas kompanijas, kaip pagrindinius konkurentus, išskirtumėte ateinantiems trejiems metams?
– Mes lyderiaujame televizijos kategorijoje ir didiname savo rinkos dalį, bet mes taip pat matome perėjimą iš tradicinės IPTV (išmanioji televizija) į OTT (angl. Over The Top, internetu teikiamos turinio paslaugos), kaip „Neflix“, HBO, „Disney“ kanalai. Ir tas greitis mus šiek tiek nustebino.
Mes taip pat matome, kad vietinis turinys yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, net jeigu „Netflix“ ir vejasi. Jei vertinčiau, kas bus po trejų metų, manau, kad vis dar turėsime didelius OTT žaidėjus ir platinsime jų turinį.
Kalbant apie „Amazon“ ir „Google“... Ką mes galime pasiūlyti – vietines IT paslaugas, vietines žinias, bet negalime konkuruoti su tais didžiausiais žaidėjais jų žaidimo aikštelėje. Ir tuomet, galbūt pamatysime atsirandant daugiau nišinių žaidėjų. Ir tai būtų grįžimas prie jūsų klausimo apie 5G.
5G – tai pirmas kartas, kai mes pristatome naują technologiją daugiausiai įmonėms. 2G – buvome pirmi, 3G, 4G. Bet tai buvo skirta daugiau vartotojams. Ką galime nuveikti su 5G ilguoju periodu, bus daugiausia skirta verslui. 5G su mažu uždelsimu, nuotoliniu valdymu ir visais šitais dalykais. Lietuvoje džiaugiamės, kad turime tokią gerą 4G ryšio kokybę, tad vartotojai nepajus tiesiogiai įtakos. Atsiranda daugiau nišinių žaidėjų. Turime žinoti, kas vyksta. Koronavirusas nepaprastai pakeitė situaciją.
– Ką turite omenyje?
– Mes matėme, kad didėjo šviesolaidinio interneto poreikis. Kaip minėjau, kokybė atsiperka – jei sėdi namuose ir dirbi, negali sau leisti turėti blogą tinklą.
Galima pažiūrėti į Ispaniją ar Italiją, kur misija neįmanoma sėdėti namuose, nes neturi tokios geros interneto ryšio kokybės, kokią galime pasiūlyti čia, Lietuvoje. Kokybės poreikis išryškėjo. Be to, mūsų klientai daug daugiau pinigų išleido įrangai, planšetėms, telefonams, dideliems ekranams.
Tad tai tapo centru, kur turime daugiau skirti mūsų išteklių – labiau susitelkę į namus ar šeimas.
– „Telia Lietuva“ siūlo įvairias paslaugas – šviesolaidį, mobilų ryšį, mobilų internetą, bet taip pat turite IT, kibernetinio saugumo paslaugas, duomenų centrus. Kas turi didžiausią potencialą augti? Gal tapsite įmone, kuri dešimties metų laikotarpiu susitelks nebe į mobilų ryšį ir internetą, gal tapsite IT kompanija?
– Tai labai geras klausimas. Mūsų pagrindinis verslas – mobilus ir plačiajuostis ryšys, bet mes taip pat matome, kad augame IT srityje.
Hibridiniai debesijos sprendimai, kuriuos teikiame įmonėms, viešajam sektoriui, auga dviženkliais skaičiais.
Pagrindinis pokytis, kad visi kalbėjo apie skaitmenizavimą, ir aš manau, kad skaitmenizavimas yra ir bus vienintelis esminis šio regiono raktas į sėkmę. Apie tai buvo šiek tiek kalbų, tada atėjo koronavirusas. Įmonės, dirbančios elektroninės komercijos, elektroninės prekybos srityse, pajuto, kad turi būti daug geresnės. Mes dar to nepasiekėme Lietuvoje, jei lyginčiau su kai kuriomis kitomis šalimis. Galime būti dar geresni aptarnaudami savo klientus.
Skaitmenizavimo kelionė iš tiesų prasidėjo kartu su koronavirusu.
Ir aš manau, kad skaitmenizavimo kelionė iš tiesų prasidėjo kartu su koronavirusu. Kai žiūrėsime atgal, tai bus tarsi orientyras, kai sakysime, kad štai tada iš tiesų prasidėjo skaitmenizavimas. Tai buvo vienintelis būdas susidoroti su iššūkiu.
– Ar manote, kad jei nebūtų prasidėjusi koronaviruso pandemija, pernai jūsų vertė būtų viršijusi milijardą eurų?
– Esu tikras, kad vis tiek būtume to pasiekę, bet, žinoma, mūsų industrijos ir svarbos apskritai suvokimui turėjo įtakos koronaviruso pandemija.
Mes nesiūlome IT paslaugų tik dėl to, kad pasiūlytume. Matome plačiajuosčio ryšio, IT paslaugų derinį, kurį galime pasiūlyti klientams. Kitas neseniai įvykęs pokytis – poreikis gerų saugumo sprendimų. Šiuo metu yra kur kas daugiau diskusijų, kas yra kibernetinis saugumas, kokios grėsmės. Kai kalbame su klientais, suprantame, tai yra vienas iš dalykų, kuris taip pat padažnėjo dėl koronaviruso ir dėl kibernetinių atakų, kurios vyksta.
– Ar planuojate giliau nerti į šitą kategoriją?
– Taip. Kaip sakiau, tai yra poreikis, o daugeliui klientų galbūt ir pabudinantis skambutis, kad mes visi pažeidžiami.
– Kaip minėjote, 2020-ieji buvo geriausi metai nuo „Omnitel“ įsigijimo, kompanijos vertė padvigubėjo. Bet kalbant apie aktyvias SIM korteles, jūs nesate rinkos lyderis. Kodėl?
– Ir tai, tiesą sakant, buvo sąmoningas sprendimas. Mes turime gerą klientų bazę – susitelkime į savo egzistuojančius klientus, pasiūlykime jiems geresnes paslaugas, geresnį ryšį.
Mes niekada nebūsime pigiausi rinkoje ir neturime tikslo tokie būti. Būsime tokie, kurie gali aprūpinti klientus neribotu ryšiu, nepaisant laiko, vietos, įrenginio ar tinklo. Ir labiau orientuoti į šeimą. Matome, kad auginame klientų bazę, bet vis dar nesame didžiausi ir tai nėra pagrindinis dėmesio centras. Svarbiausia yra auginti kompaniją, klientus, sukurti vertę klientams, bet taip pat ir akcininkams.
– Bet dėmesio sutelkimas į mobilųjį ryšį išliks ir ateityje?
– Taip, ir 5G. Verta paminėti, kad „Omnitel“ buvo pirmasis, paleidęs 2G, 3G. Aš dirbau „Omnitel“, kai 2014 metais paleidome komercinį 4G. Tikiu, kad apetitas mobiliems sprendimams tik augs. Matome, kad klientai, kurie naudoja 5G ryšį, pavyzdžiui, Suomijoje, kur tas tinklas jau veikia, daugiau nei 40 proc. daugiau duomenų sunaudoja, nes naudoja juos televizijos žiūrėjimui. Tas neribotas ryšys, kai žiūri televiziją savo asmeniniame kompiuteryje, telefone ar tradiciniame televizoriuje. Manau, kad tai bus esminis pokytis ateityje.
– Kaip sekasi diegti 5G tinklą kitose rinkose?
– Mes paleidome jį Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Danijoje. Šiek tiek gaila, kad nesame pirmi Lietuvoje dėl to, kad neturime dažnio nei čia, nei Estijoje. Ir tai daugiausia lėmė politinės priežastys ir kišimasis. Tikimės, kad paskelbs dažnių aukcioną šiemet ir galėsime įjungti 5G ryšį.
Nes tinklas jau yra – mes jį pastatėme, esame pasiruošę jį įjungti komerciniam naudojimui. Estijoje mes taip pat laukiame aukciono.
Jei Lietuva nori pritraukti naujų klientų, naujų kompanijų, mums reikia 5G. Gamybos, transporto ir kitos kompanijos labai domisi 5G ryšiu. Privalome tai turėti. Kaip ir matavimams visko – nuo elektros iki temperatūros. Jaučiame postūmį iš savo klientų.
– Pereikime prie kitų temų. „Telia Lietuva“ yra dalis didelės grupės. Kaip galėtumėte apibūdinti „Telia Lietuva“ įmonės svarbą ir vietą visos grupės struktūroje?
– Ji auga ir auga dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, turime bendrą paslaugų centrą čia, Lietuvoje, maždaug su 800 darbuotojų, dirbančių bendrame visos grupės kompetencijų centre.
Lietuva yra vienintelė „Telia“ grupės įmonė, kurioje darbuotojų skaičius auga.
Priežastis, kodėl keliame darbuotojus čia – turime talentingus, ambicingus žmonės. Tai geras būdas surasti labiau motyvuotus darbuotojus. Be to, sėkmės istorija, kai kalbame apie siūlomas paslaugas, paslaugų derinius, yra sektinas pavyzdys likusiai „Telia“ daliai. Ir daug kitų šalių žiūri į tai, ką mes darome, kalbant apie vystymąsi, naujas paslaugas, tai, kaip mes sujungiame 5G su IT paslaugomis.
Lietuva yra vienintelė „Telia“ grupės įmonė, kurioje darbuotojų skaičius auga.
Kai žiūriu į Lietuvą, mes išsiskiriame gerąja prasme. Mano kolegos Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje pavydi mūsų gerų rezultatų ir to, ką mes darome. „Telia“ grupei apskritai gerai sekasi, bet mes išsiskiriame.
– „Telia“ grupės prezidentė Allison Kirkby viename interviu pasakė, kad ji nustebinta Baltijos regiono produktyvumo lygio, ar esate tokios pačios nuomonės?
– Taip. Priežastis yra ta, kad jaučiame užsidegimą, norą. Sakome, kad mūsų tikslas – padaryti Lietuvą geresne vieta dirbti ir gyventi. Derinys pasididžiavimo, sugebėjimo, išsilavinimo ir energijos, empatijos tam, ką darome. Ir aš labai didžiuojuosi būdamas šios kompanijos generaliniu direktoriumi.
– Grįžkime prie to, ką pasakėte – Lietuvos įmonė yra ta, kuri auga. Metų pradžioje „Telia“ grupė pranešė ketinanti atleisti tūkstantį darbuotojų. Kaip tai palies Lietuvą? Nes Lietuvoje, priešingai, buvo skelbta, kad „Telia Lietuva“ pasamdys 200 darbuotojų.
– Tai susiję su kompetencijų centru. Mes didiname darbuotojų skaičių, persikeliame iš Norvegijos, Švedijos ir Suomijos į savo kompetencijų centrą.
– Nes čia pigiau?
– Ne, kaip aš ir sakiau. Žinoma, jei palygintume su Norvegija, tai pigiau, bet čia taip pat gera darbo jėgos kokybė. Negali perkelti tik dėl to, kad pigiau, turi būti ir kokybė. Taigi tai (darbuotojų mažinimas) nepalietė Lietuvos išvis.
– Tad ar 200 darbuotojų bus įdarbinta šiemet?
– Taip, ir mes toliau tai darysime kitais metais.
– Koks planas po dvejų, penkerių metų?
– Mes tęsime savo kompetencijų centro plėtrą. Tai užtruks keletą metų, bet aš manau, kad greitai kompetencijų centre pasieksime tūkstantį darbuotojų. „Telia Lietuva“ pagrindinėje įmonėje turime 1600 žmonių, tad būsime daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių kompanija.
– Pereikime prie ambicingų tikslų, kuriuos „Telia“ paskelbė – vienas iš jų tapti klimatui neutralia kompanija iki 2030 metų, kitas – turėti 50 proc. moterų vadovaujančiose pozicijose iki 2025 metų. Kur esate šiuo metu, siekdami šių tikslų?
– Leiskite pradėti nuo paskutinio. Aš iš tiesų tikiu įvairove, o įvairovė man ne tik lytis, bet ir amžius, kultūra, skirtinga patirtis. O priežastis yra paprasta – jei norime suprasti savo klientus, turime užtikrinti įvairovę vadovybės grandyje. Pradėjome nuo vadovybės ir čia pasiekėme įvairovės kalbant apie lytį, tarptautinę patirtį ir pan.
Ir tai buvo sąmoningas sprendimas, kurį pradėjau daryti ir dabar tai keliasi į kitus lygius. Kalbant apie įvairovę, mes taip pat išsiskiriame „Telia“ grupėje gerąja prasme.
– Norėčiau paklausti. Pažiūrėjau į vadovaujančias pozicijas „Telia Lietuva“ įmonėje – 7 vyrai ir 3 moterys. Kada pakeisite tai?
– Kalbėdamas apie įvairovę turiu omenyje, kad tai ir patirtis, ir lytis – ne vien lytis. Manau, kad jei pažiūrėtume į žemesnį lygį, būtų 50/50 procentų.
– O kaip dėl tvarumo – kur esate dabar? Ir gal galėtumėte paminėti svarbių ir įdomių iniciatyvų, kurias pradėjote?
– Aš manau, kad tvarumas taps net svarbesniu klausimu, ir mes matome būdą pozicionuoti save kaip darbdavį. Kai pritraukiame talentus, jauni žmonės klausia: „Kur jūs esate tvarumo siekime?“
Grįžkime dvejus trejus metus atgal, tuo metu Lietuvoje nebuvo diskusijų apie tvarumą, bet dabar yra. Tai auga, kartu su kitais dalykais. Kalbant apie konkrečius dalykus. Pirmas dalykas, kurį norėčiau paminėti – mes pristatėme perdirbamus telefonus. Jų prašė mūsų klientai.
– Kaip Lietuvos klientai reagavo?
– Geriau nei tikėjomės, didžiulis susidomėjimas.
– Ar planuojate plėsti šią kategoriją?
– Taip, planuojame plėsti. Pirmiausia mes juos pasiūlėme savo svarbiausiose parduotuvėse. Matome, kad mūsų klientai perka juos savo vaikams.
Klausėme savo klientų, ko jūs tikitės iš mūsų, kaip iš telekomunikacijų bendrovės, ir tai buvo vienas svarbiausių dalykų, kuriuos jie nurodė.
Kitas tvaraus gyvenimo būdo pavyzdys – yra mūsų nauja būstinė čia, Vilniuje, kur dedame daug pastangų siekdami sumažinti mūsų pėdsaką.
Mūsų darbotvarkėje tam skiriama svarbi vieta ir turime žmones, kurie su tuo dirba. Mano išmokta pamoka, kad turi turėti atsakingą žmogų įmonėje, kuris tikrai jaučia, kaip tai svarbu, ir stumia į priekį šią darbotvarkę.
– Tai iš tiesų taps svarbi tema ateityje. Ir pabaikime kitomis prognozėmis. Minėjote, kad jūsų tikslas buvo pasiekti, kad įmonės vertė pakiltų iki 1 milijardų eurų. Tad kokia jūsų prognozė, kiek ateinančius dvejus trejus metus „Telia Lietuva“ gali būti verta?
– Nedrįstu to daryti, nes mes listinguojama bendrovė, dėl to tai gali būti šiek tiek keblu. Bet, žinoma, turime aiškų kelią augimo kryptimi. Tą galiu pažadėti. Augimas bus, ir tai atsipirks didesniais dividendais, didesne grąža mūsų akcininkams, bet taip pat daug daugiau gaus mūsų klientai.
Mano pažadas, kad išliksime vienu didžiausių investuotojų čia ir išliksime lyderiaujančiais kokybės tiekėjais vartotojams ir įmonėms.
