Nuotolinio darbo problematika buvo nagrinėjama internetinių seminarų ciklo „Telia SVV gyvai“ laidoje. Jos svečias V.Kavaliauskas ketverius metus dirbo pardavimų vadovu „Gitlab“ Europoje, iki pandemijos didžiausioje įmonėje, neturinčioje savo biurų. Dabar jis yra „Salesforce“ mažmeninės prekybos klientų direktorius.
Naujoje darbovietėje jis taip pat dirba nuotoliniu būdu – taip įprato ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. „Pasaulinė tendencija akivaizdi, pokyčiai vyksta, renkamasi nuotolinį darbą, – sako V.Kavaliauskas. – Žinoma, yra atskirų nišų, sričių, pareigybių, kur nuotolinis darbas neįmanomas, bet anksčiau ar vėliau absoliuti dauguma industrijų specialistų dirbs per nuotolį. Įmonėms augant ir siekiant išlikti konkurencingomis darbuotojų rinkoje bei dirbti efektyviai, jos turės rinktis šį kelią. Sakau tai visiškai užtikrintai.“
Įmones, pagal jų santykį su nuotoliniu darbu, jis skirsto į keturias grupes:
- Jokio nuotolinio darbo;
- Nuotolinis darbas leidžiamas;
- Hibridinis modelis (dalį laiko dirbama biure, dalį iš namų, arba kiekvienas darbuotojas sprendžia pats);
- Visiškai nuotolinis darbas.
Dauguma Lietuvos įmonių šiuo metu įstrigusios viduriniuose etapuose, nes ten pastūmėjo pandemija. Tačiau, pasak V.Kavaliausko, toks nuotolinis darbas „per prievartą“ ilguoju laikotarpiu neįmanomas: „Kultūra, vidinės taisyklės – svarbiausi elementai, einant link efektyvaus hibridinio ar visiškai nuotolinio darbo. Bet jei hibridinis darbas vyksta vadovaujantis senomis taisyklėmis, pirmenybę teikiant darbuotojams ir veiklai biure, ilguoju laikotarpiu tai tiesiog nepasieks norimų rezultatų.“
Nuotolinio darbo variklis – kultūra
Siekiant įgyvendinti hibridinį arba visiškai nuotolinį darbo modelį, svarbiausią vaidmenį atlieka įmonės kultūra. Ji privalės keistis, prisitaikyti prie naujos situacijos. Iš pradžių tai gali sukelti nepatogumų, tačiau ilguoju laikotarpiu atneš didelę naudą ir geresnį darbo efektyvumą.
Pirmiausia būtina pasirūpinti komunikacija – informacijos sklaidos kanalais ir būdais. Tiek neformalius pokalbius geriant kavą, tiek trumpus darbinius pasitarimus gali pakeisti vidinis įmonės socialinis tinklas, pavyzdžiui, „Slack“ ar „Workplace“ platformoje. Taip galėsite visiems darbuotojams tuo pačiu metu suteikti informaciją ir išvengti situacijų, kuomet biure esantys darbuotojai apie planus ar sprendimus sužino anksčiau už dirbančius namuose.
Be to, kolegoms turėtų būti lengvai pasiekiami visi svarbiausi dokumentai, tvarkos. Tai ne tik užtikrins skaidrumą, bet ir palengvins naujų darbuotojų įtraukimą į darbus ir komandas.
Tuo tarpu komandų susitikimus, darbų aptarimus gali pakeisti vaizdo konferencijos. Kaip pastebi V.Kavaliauskas, šiuos susitikimus svarbu dokumentuoti, konspektuoti. Pavyzdžiui, tam galite naudoti tekstinį dokumentą debesijoje, prie kurio visi gali prisijungti, įrašyti savo pastabas, įžvalgas, komentarus. „Iš pradžių tai gali atrodyti nenatūralu. Tai pareikalaus daugiau laiko, bet įpratę pastebėsite naudą. O gal suprasite, kad pats susitikimas – nereikalingas, nes kiekvienas dalyvis sutartą dieną, sau patogiu metu gali prisijungti prie dokumento ir jį papildyti“, – sako V.Kavaliauskas.
Jis pabrėžia, kad pilnai nuotoliniu būdu dirbančiose įmonėse vyksta gyvi darbuotojų susitikimai. „Telia SVV gyvai“ seminaro tiesioginės transliacijos metu jis keliavo darbo reikalais, tačiau daugumos jo susitikimų su kolegomis ar komandos nariais pagrindinis tikslas buvo ne aptarti darbinius klausimus, bet atvirkščiai – artimiau susipažinti, pabendrauti.
Būtinos technologijos ir darbo priemonės
Nuotoliniam darbui reikalingas priemones V.Kavaliauskas skirsto į tris lygius. Pirmajam, baziniam, priklauso kritiniai įrankiai, be kurių nuotolinis darbas neįmanomas: darbo vieta, kompiuteris, telefonas su neribotu internetu ir patikimas internetas.
„Šioje vietoje, piramidės apačioje, taupyti nereikėtų. Įranga turėtų būti nauja, patikima, kiek leidžia jūsų biudžetas. Tai užtikrins saugumą, darbo efektyvumą, darbuotojai jausis geriau naudodami naujus, kokybiškus įrankius, o ne senus ir stringančius. Svarbu suprasti, kad visa tai – ne kaštai, o investicija“, – sako V.Kavaliauskas.
Seminaro vedėjas, „Telia“ smulkaus ir vidutinio verslo vadovas Vygintas Domarkas jam antrina, kad kritiškai svarbi ne tik naudojama įranga, bet ir patikimos ryšio paslaugos.
„Dirbant nuotoliniu būdu kokybišką darbą gali užtikrinti tik patikimas interneto ryšys. Vertėtų pasirūpinti ir atsarginiu internetu tiems atvejams, jei pagrindinis namų internetas dėl vienų ar kitų priežasčių nustotų veikti ar imtų strigti. Tam puikiai tinka neribotas mobiliojo interneto planas telefone – esant poreikiui, telefone tereikės įjungti aktyviąją sritį ir telefonas laikinai atstos „Wi-Fi“ stotelę“, – pataria V.Domarkas.
„Telia“ atstovas priduria, kad turint neribotą internetą telefone galima ramiau jaustis keliaujant, bent jau Europos Sąjungos šalyse. Net jei viešbučio „Wi-Fi“ būtų lėtas ar nepatikimas, visada turėsite galimybę naudotis mobiliuoju internetu.
Antrajam, bazinių patogumų lygiui V.Kavaliauskas priskiria išorinius įrenginius ir kitus naudingus priedus, pavyzdžiui, monitorių, klaviatūrą, pelę, jungčių stotelę (angl. docking station), o jei tenka daug važinėti – automobilinį konverterį, išorinę bateriją bei išmanųjį dideliu ekranu.
Piramidės viršūnėje – ergonomišką darbo vietą užtikrinantys dalykai: patogi kėdė, stalas, tinkamas apšvietimas, triukšmą slopinančios ausinės su mikrofonu, internetinė kamera kokybiškam bendravimui ir kt.
Nuo ko pradėti šiandien?
Išsprendus kultūrinius ir techninius klausimus, įmonė galės skirti dėmesio kitiems dalykams, leisiantiems didinti darbo našumą, taupyti laiką, efektyviau atlikti darbus ir svarbius procesus. Vienas tokių dalykų – nuotoliniam darbui pritaikyta programinė įranga. „Jai keliami trys esminiai reikalavimai: paprastumas, prieinamumas ir saugumas. Visus juos išpildo debesijos produktai iš patikimų tiekėjų. Gera naujiena ta – jums nereikia šimtų skirtingų programų, kad įgyvendintumėte nuotolinį darbą. Didžiąją dalį jūsų poreikių išpildo „Google“ arba „Microsoft“ produktai. Jie nėra itin brangūs“, – teigia V.Kavaliauskas.
Įmonėms, nusprendusioms vystyti nuotolinį darbą, jis rekomenduoja atlikti keturis žingsnius:
- Tvarkos ir taisyklės. Pradėkite dokumentuoti visus savo procesus, taisykles į vieną bendrą, vidinę „enciklopediją“. Tai gali būti tiesiog tekstinis failas su tvarkomis ar klausimų-atsakymų pobūdžio dokumentas. Svarbiausia, kad darbuotojai žinotų, kur pirmiausia ieškoti atsakymų ir kad jie gali patys įtraukti savo klausimus bei atsakymus.
- Geresnė komunikacija. Laikykitės susitikimų higienos: kiekvienas susitikimas turi turėti aiškią darbotvarkę ir tikslus. Atsisakykite nebūtinų susitikimų.
- Didesnis skaidrumas. Nustatykite darbuotojams aiškius, lengvai pamatuojamus tikslus ir venkite mikrovadybos – vadovai turėtų kelti pasitikėjimą, siekti įgalinti žmones, o ne kelti baimę.
- Inventorizacija. Jūsų tikslas – kaip įmanoma efektyviau išnaudoti turimus išteklius ir priemones. Peržiūrėkite įmonės turimus įrenginius ir programas – kas jau paseno ir netenkina poreikių? Ką galima perkelti į debesiją?
„Tiek dideliems verslams, tiek smulkioms ir vidutinėms įmonėms galioja tos pačios taisyklės. Čia ir visas nuotolinio darbo patrauklumas bei žavesys – ar tu didelis, ar mažas, principai tie patys, o augimo galimybės beveik neribotos“, – apibendrina V.Kavaliauskas.
Visą „Telia SVV gyvai“ seminaro su V.Kavaliausku įrašą galite pažiūrėti čia, o sužinoti daugiau apie „Telia SVV gyvai“ ir užsiregistruoti į kitus internetinius seminarus galite paspaudę šią nuorodą.
