Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Teltonikos“ vadovas A.Paukštys: lustus Lietuvoje galėtume gaminti už 6 metų

Trečiadienį paskelbus apie trijų Lietuvos įmonių bendradarbiavimo sutartis su Taivano institucijomis, „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys žiniasklaidai teigė, kad realu tikėtis gamybos pradžios jau už šešerių metų, jeigu institucijos dirbs kuo įmanoma sparčiau.
Arvydas Paukštys
Arvydas Paukštys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Trečiadienį paskelbta apie trijų Lietuvos įmonių – daiktų interneto prietaisų gamybos grupės „Teltonika“, saulės modulių gamintojos „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolio „Oxipit“ – susitarimus su Taivano institucijomis. Bendra susitarimų vertė siekia apie 25 mln. eurų.

Į „Oxipit“ iš Taivano fondo Centrinei ir Rytų Europai bus investuojama 3,5 mln. eurų, „SoliTek“ Taivano valstybiniame banke atidaroma 8 mln. eurų vertės kredito linija.

Tuo tarpu „Teltonika“ su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu (IRTI) pasirašė 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis.

Pagal sutartį 10 mln. eurų skirs Taivano užsienio reikalų ministerija, o likusius 4 mln. – „Teltonikos“ grupė.

Pagal susitarimą „Teltonika“ įgyja teisę naudoti instituto sukurtas puslaidininkių lustų gamybos technologijų ir prietaisų licencijas, ji taip pat gaus pagalbą rengiant detaliuosius projektus ir inžinerinius mokymus darbuotojams.

Tai padės pamatus puslaidininkių lustus gaminti Lietuvoje – pirmosios produkcijos galima tikėtis jau už šešerių metų, trečiadienį žiniasklaidai sakė įmonių grupės vadovas ir įkūrėjas Arvydas Paukštys.

„Tai pamatas mūsų technologijų parkui – sutarėme, kad per 2,5 metų paruošime keturis projektus, R&D [mokslinio taikymo ir eksperimentinės plėtros] lustų centrui, lustų surinkimo gamyklai ir lustų gamybos gamyklai. Šalia to pas mus atsiranda dar viena niša – galios elektronikos komponentų gamyba“, – trečiadienį sakė jis.

A.Paukštys teigė, kad pačios statybos užtruks 2,5 metų, o įrangos supirkimas ir paleidimas projektą ištęstų dar iki šešių metų.

„Po šešių metų mes turime turėti veikiančius fabrikus. Mūsų visas gamyklų planas yra per dešimt metų. Pajuokausiu – jeigu valstybės vadovai uždegtų tris žalias šviesutes, galbūt mes tai padarytume per septynis metus, o ne dešimt. Kiekvieni pavėluoti metai yra labai brangūs“, – kalbėjo jis.

A.Paukštys planuoja, kad užbaigus parką, bus eksportuojama apie 9-10 mlrd. eurų vertės produkcijos, iš jų apie 5 mlrd. eurų vertės būtų sukuriama Lietuvoje.

Paklaustas apie tai, kas gali sutrukdyti projektą įgyvendinti greičiau, jis paminėjo institucijų nelankstumą ir ragino į šį projektą pasižiūrėti kuo optimaliau.

„Priimti sprendimą ne per 30 dienų, bet per tris, leidimą [suteikti] ne per metus, o per savaitę. Yra tokių infrastruktūros projektų, kuriuos turi derinti su dideliu skaičiumi tarnybų. Pavyzdžiui, užsakėme, kad „Litgrid“ atvestų čia apie 100 MW elektros – jeigu pas juos neužstrigs projektas ir po dviejų metų mes čia turėsime bent 50 MW, mes jau galime startuoti su gamyba“, – kalbėjo „Teltonikos“ vadovas, pabrėždamas, kad dideliame projekte kiekvienas vėlavimas labai jautrus.

Jis pridūrė, kad naujoji gamykla leis ne tik aprūpinti savais komponentais šiuo metu „Teltonikos“ gaminamus daiktų interneto prietaisus, bet ir palikti šalyje daugiau vertės.

„Pagrindinis komponentas yra puslaidininkiai. Mes jų iki šiol negaminome. Pradėjus gaminti, visa vertės kūrimo grandinė atsiranda Lietuvoje, sakyčiau 80 proc. mūsų savikainos būtų kuriama Lietuvoje“, – sakė A.Paukštys.

Verslininkas pridūrė, kad susitarimą pasiekti padėjo politikai, nes „vienas verslas tokių susitarimų tikrai negalėtų gauti“.

A.Armonaitė: pradėję gaminti puslaidininkius, taptume viena pažangiausių ekonomikų

Renginyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žurnalistams kalbėjo, kad pasirašytas susitarimas yra reikšmingas.

„Jeigu Lietuvoje mes tai pradedame gaminti, mes tampame viena pažangiausių ekonomiškų pasaulyje. Daugiausiai pusladininkių gaminių, apie 80 proc., pasaulyje ateina iš Taivano. Tai yra labai reikšminga“, – sakė ministrė.

Paklausta, ar pakankamai nedidelės investicijos į tris projektus yra tiek, kiek Lietuva ir tikėjosi, ji teigė, kad nauda yra platesnė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė
Lukas Balandis / BNS nuotr./Aušrinė Armonaitė

„10 milijonų kontraktas nėra tik apie pinigus, tai yra žinios – technologijos perdavimas, specialistų dalyvavimas ir visi kiti dalykai. <...> Kartais galime matuotis ne tik sumomis, nes pridėtinės vertės technologijos perdavimas sukurs daug daugiau“, – sakė ministrė.

Ji pridūrė, kad toliau deramasi dėl projektų panašiuose sektoriuose, tačiau su kuo vedamos derybos ir kada bus paskelbta daugiau naujienų, nedetalizavo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?