Visas ketinamas išleisti obligacijas įsigytų vienintelis bendrovės akcininkas – uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Baltic Fund IV“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Terseta“.
„Tersetos“ direktorius Rytis Zaloga sakė šiuo metu negalintis atskleisti daugiau informacijos, ką planuojama daryti įsigytame pastate. Anot jo, šią informaciją įmonė pirmiausiai turi atskleisti per biržą.
„Šiuo metu mes tiesiog vykdome parengiamuosius darbus, nes tas pastatas yra įsigytas kaip kultūros paveldo objektas ir turėjo medžiagos, kurią reikėjo atsinaujinti ir tuo pačiu atlikti kultūros paveldo tyrimus. Mes tuos darbus dabar ir vykdome“, – BNS sakė R.Zaloga.
Balandžio pradžioje „Terseta“ jau išleido 100 tūkst. eurų vertės obligacijų, kurias taip pat įsigijo „Lords LB Baltic Fund IV“. Už obligacijas gautos lėšos taip pat skirtos buvusio Vilniaus centrinio pašto ruošimo rekonstrukcijai išlaidoms padengti. Be to, kovo pabaigoje „Tersetos“ įstatinis kapitalas padidintas 1 mln. eurų iki 1,003 mln. eurų.
Obligacijų emisijos fiksuotos metinės palūkanos bus nustatomos pagal 2018 metų gruodį EY parengtą bendrovės vidinę tvarką. Planuojamas obligacijų išpirkimo terminas – 2024 metų liepos 14 diena. Obligacijų emisijos išleidimą ir akcininko apmokėjimą už įsigytas obligacijas planuojama užbaigti iki birželio 7 dienos.
„Terseta“ 2020-ųjų gruodžio viduryje baigė 11,22 mln. eurų vertės Vilniaus centrinio pašto pastato Gedimino prospekte įsigijimo sandorį. Teisę įsigyti šį 5,4 tūkst. kv. metrų ploto pastatą bendrovė laimėjo 2019-ųjų pabaigoje vykusiame aukcione.
Pastato įsigijimui „Terseta” pernai gruodį išleisdo 8 mln. eurų obligacijų emisiją. 18 mėnesių trukmės obligacijų metinė palūkanų norma – 6 proc., jos bus išperkamos 2022 metų birželio 10 dieną.
Anksčiau Gedimino prospekte veikęs centrinis Vilniaus paštas nuo pernai liepos iškeltas į naujas patalpas greta esančioje Totorių gatvėje.
Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – 19-20 amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais atliekant pastato rekonstrukciją, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.
