Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Tęsiama „Lietuvos veislininkystė“ pertvarka – atsisakoma nuostolingų veiklų Marijampolėje

Atlikus AB „Lietuvos veislininkystė“ veiklos tyrimą ir paaiškėjus akivaizdiems neūkiškumo faktams, keičiamas šios bendrovės valdymas: pagrindinė įmonės veikla sutelkiama Šiauliuose. Marijampolės skyrius optimizuojamas: atsisakoma perteklinių, neefektyvių ir nuostolingų augalininkystės, gyvulininkystės ir apskaitos funkcijų, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.
Kiaulės
Kiaulės / 123rf.com nuotr.

Aukštesnės veislinės vertės buliai bus perkelti iš Marijampolės ir auginami Šiauliuose, o visa kuilių sperma įvežama iš užsienio. Marijampolės skyrius ir toliau veiks bei regiono ūkiams tieks kokybiškus genetinius išteklius – bulių ir kuilių spermą. Atsižvelgiant į situaciją bus sprendžiama, kokiai klientams bei įmonei vertingai veiklai būtų galima pritaikyti įmonės pastatus ir infrastruktūrą Marijampolėje, tačiau nuspręsta, kad pastatai parduodami nebus.

Šie pokyčiai pagerins įmonės valdymą, o bendrovės veikla taps efektyvesnė. Štai pernai Marijampolės padalinys įmonei sugeneravo daugiau kaip 130 tūkst. eurų nuostolio, kai visa bendrovė uždirbo 96,3 tūkst. grynojo pelno.

Pasak šiemet pavasarį prie įmonės vairo stojusio „Lietuvos veislininkystės“ vadovo Audriaus Karnišausko, Marijampolėje vykdoma apskaita, darbo organizavimas, naudojamos galvijų auginimo technologijos yra pasenusios, didelių abejonių kelia veiklos skaidrumas.

„Pavyzdžiui, užuot veisęs bulius sėklinimui ir prekybai jų sperma, Marijampolės padalinys taip pat augina bulius mėsai, neva taip buvo siekiama sumažinti įmonės nuostolius bei suteikti darbuotojams darbo. Atlikus gilesnę analizę tapo akivaizdu, kad efektas priešingas. Didžioji dalis veislei auginamų bulių yra mažos veislinės vertės, tad veislei nėra tinkami. Akivaizdu, kad Marijampolės skyriuje per ilgus metus susikūrė ydinga sistema, kai aklai vykdomos vertės nekuriančios veiklos ir net pagrindinė skyriaus veikla – tiekti kokybiškus genetinius išteklius – yra nuostolinga“, – sako bendrovės direktorius.

Tik labai maža dalis Marijampolės skyriaus veiklos siejasi su veislininkyste, o visa kita veikla kelia didelių abejonių ne tik dėl jos tikslingumo, neūkiškumo, bet ir galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo.

„Jau pirminių patikrinimų metu didelių abejonių veiklos skaidrumu sukėlė faktas, kad įmonės teritorijoje tame pačiame pastate supilti ir laikomi ne tik mūsų įmonės, bet ir vieno įmonės darbuotojo asmeniniai grūdai, teritorijoje taip pat radome skyriui nepriklausančios įvairios technikos. Įsitikinome, kad padalinio darbuotojai kaip savo asmeniniu ūkiu naudojosi įmonės turtu ir teritorija bei to neslėpė”, – sako A.Karnišauskas.

Kiek anksčiau bendrovė susidūrė su galimai savavališkos, piktybinės ir žalą valstybei darančios buvusių įmonės darbuotojų veikla, kai šie galimai pasisavino konfidencialią įmonės informaciją, nepalikdami prieigos įmonei prie jos bei galimai siekė perimti įmonės klientus ir net tiekėjus.

Liepą AB „Lietuvos veislininkystė“ teisme pasiekė pirmąją pergalę prieš buvusių darbuotojų įsteigtą įmonę „Gencentras“ – Šiaulių apylinkės teismas prevenciškai uždraudė UAB „Gencentras“ parduoti genetinę medžiagą valstybės valdomos „Lietuvos veislininkystės“ klientams iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

AB „Lietuvos veislininkystė“ pagrindinė veikla – užtikrinti, kad Lietuvos ūkininkai galėtų gauti kokybiškų genetinių išteklių – bulių spermos, gerinti ir plėsti galvijų bandas Lietuvoje naudojantis ir vietos genetiniais ištekliais, ir perkant juos iš žinomų užsienio tiekėjų. Bulių spermos gamyba ir prekyba ja sudaro apie 90 proc. visų bendrovės pardavimo pajamų, tai yra pagrindinė paslauga pavieniams ūkininkams, bendrovėms, sėklintojams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos