Konglomeratas, kurio finansiniai metai trunka nuo spalio iki rugsėjo, uždirbo 76 mln. eurų (78 mln. JAV dolerių) grynąjį pelną, palyginti su 125 mln. eurų analogišku laikotarpiu prieš metus.
Rezultatai apėmė „maždaug 480 mln. eurų“ siekusių kapitalo sąnaudų poveikį, kurių augimą paskatino didinamos palūkanų normos, teigiama grupės ketvirtadienį paskelbtame pranešime.
Bendrovės įplaukos išaugo 26 proc. iki 11 mlrd. eurų „padidėjus pajamų srautams ir pagerėjus maržoms“ pramoninių medžiagų ir plieno padaliniuose.
Abiejose padaliniuose išsiųstų krovinių apimties sumažėjimą kompensavo augančios produkcijos kainos.
Tiekimo grandinių problemos, kurios trukdė pramonei ir stabdė gamybą, buvo labiau jaučiamos „ThyssenKrupp“ automobilių ir pramonės komponentų gamybos padaliniuose.
Pagrindinių dalių trūkumas automobilių versle turėjo tiesioginį poveikį, dėl kurio buvo juntamas „nepastovus užsakymų atšaukimas“.
„Tebesitęsiantys iššūkiai ir rizikos veiklos aplinkoje“ reiškė, kad „ThyssenKrupp“ turėjo dėti daugiau pastangų, bet taip pat suteikė grupei galimybių, sakoma vyriausiojo finansininko Klauso Keysbergo pranešime.
Birželio mėnesį „ThyssenKrupp“ sutiko nupirkti šių metų pradžioje bankrutavusią laivų statyklą „MV Werften“, įsikūrusią šiaurės rytų Vokietijos Vismaro mieste.
Šis įsigijimas leis grupei potencialiai išplėsti „povandeninių laivų ir antvandeninių laivų statybą“ tuo metu, kai Vakarų šalių vyriausybės didina karines išlaidas, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
„ThyssenKrupp“ taip pat vis dar svarsto galimybę atsisakyti vandenilio verslo, nes iškastinio kuro alternatyvos paklausa išaugo.
Reaguodama į didėjančias palūkanų normas, grupė sumažino šių verslo metų pelno lūkesčius.