Neseniai šešių EP narių delegacija aplankė Slovakiją, kur vyko vienas didžiausių protestų šalyje per 25 metus. Slovakai pareikalavo premjero Roberto Fico, kurio ryšius su italų mafija ketino atskleisti J.Kuciakas, atsistatydinimo bei nuodugnaus žmogžudystės tyrimo. Kovo viduryje R.Fico šalies prezidentui pateikė savo atsistatydinimo pareiškimą.
Tai antra žurnalisto žmogžudystė Europoje per mažiau nei metus. Pernai spalį Maltos žurnalistė Daphne Caruana Galizia buvo susprogdinta savo automobilyje naudojant telefoninę žinutę kaip detonatorių. Maltos pareigūnai, kurie suėmė 10 įtariamųjų, mano, kad žurnalistės žmogžudystei nuodugniai ruoštasi keletą mėnesių.
Pagrindo nerimauti yra
EP nario Valentino Mazuronio nuomone, žurnalistai Lietuvoje yra pakankamai saugūs. Pasak jo, „žurnalisto teisė neatskleisti šaltinio yra pakankamai didelė apsauga, o nuo bepročių niekas neapgins“. Europarlamentaro nuomone, tokia atmosfera, kokia buvo jaučiama vieno iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje Vito Lingio nužudymo laikotarpiu (1993 m.), šalyje nėra kuriama.
Vis dėlto kitas Lietuvoje išrinktas EP narys Bronis Ropė mato pagrindo nerimauti. Jis nuogąstauja, kad per keletą pastarųjų metų ES įvyko keliolika žurnalistų žmogžudysčių, tačiau kol kas aiškių veiksmų siekiant užtikrinti žurnalistų saugumą ir išsiaiškinti išpuolių priežastis nesiimta.
Naujienų portalo 15min Tyrimų skyriaus vadovas Šarūnas Černiauskas sako, kad žurnalistų apsaugos Lietuvoje trūksta, o „žurnalistų saugumas nei politikams, nei institucijoms pas mus nerūpi – laukiama, kada kažkas blogo atsitiks“. Pašnekovo nuomone, tiriamoji žurnalistika Lietuvoje atsigauna, tad tik laiko klausimas, kada žurnalistai susidurs su rimta rizika savo saugumui.
„Tokios šalys kaip Slovakija ir Malta turi neblogą teisinę bazę, tačiau ir tai nepadėjo. Lietuvoje apie žurnalistų apsaugą nėra galvojama. Šiuo metu dar neturėjome blogų pavyzdžių, bet anksčiau ar vėliau turėsime“, – pesimistiškai prognozuoja žurnalistas.
Europarlamentaras iš Vengrijos Benedekas Jávoras pabrėžia, kad tiriamieji žurnalistai per pastaruosius metus atskleidė ne vieną su korupcija susijusią veiklą, kuri padėjo užkirsti kelią piktnaudžiauti ES lėšomis. Pavyzdžiu jis pateikia „Sunday Times“ slaptą tyrimą, kai lobistais apsimetę žurnalistai pažadėjo piniginį atlygį trims EP nariams, kad šie pateiktų lobistų pasiūlytus bankininkystės įstatymų pakeitimus. Vienam iš šių EP narių skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat minimas Liuksemburgo atvejis, kai žurnalistai atskleidė valdžios įsitraukimą padedant tarptautinėms įmonėms slėpti mokesčius. B.Jávoras ir kiti EP nariai pabrėžia tiriamųjų žurnalistų apsaugos svarbą, kritikuoja Europos Komisijos (EK) delsimą šiuo klausimu bei reikalauja paruošti aiškias žurnalistų darbo saugumą ir laisvę užtikrinančias teisines gaires.
Š.Černiauskas teigia, kad Lietuvoje žurnalistų teisę į informacijos gavimą, taip pat galiojančias žurnalistų apsaugos nuostatas „bandoma išklibinti“. Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžiama žurnalisto teisė į informacijos gavimą bei teisė neatskleisti šaltinio. „Būtų gerai, kad teisinės bazės niekas nepablogintų, nes apie jos pagerinimą kol kas nesvajoju“, – sako Š.Černiauskas.
Teismai naudojami kaip cenzūra
Šių metų vasarį šeši europarlamentarai laišku kreipėsi į EK pirmininko pavaduotoją Fransą Timmermansą skatindami kuo greičiau parengti tiriamųjų žurnalistų apsaugos programą, kuri leistų žurnalistams būti atleistiems nuo neteisingų teismo ieškinių, atlyginant jiems padarytą finansinę žalą. EP narių įsitikinimu, teismai prieš tiriamuosius žurnalistus yra naudojami kaip cenzūra, atimant iš žurnalistų laiko ir pinigų resursus. Pagrindinis tikslas paduodančiųjų į teismą yra ne laimėti bylą, o išgąsdinti ir priversti žurnalistą pasiduoti – neviešinti tyrimo.
Europarlamentarai pabrėžia, kad šia praktika buvo naudojamasi darant spaudimą Maltos žurnalistei D.C.Galizia, tačiau panašūs cenzūros būdai nėra vien Maltos problema. Didžiojoje Britanijoje spaudos kritikuojamos įmonės bei asmenys naudojasi teismais tam, kad nutildytų tokias žiniasklaidos priemones kaip „Guardian“ ir BBC.
Lenkijos žurnalistai taip pat sunerimę dėl savo laisvės. Daugelis jų už valdžios kritikavimą yra atleidžiami iš darbo. Baiminamasi, kad artėjant 2019 m. rinkimams Lenkijoje žurnalistų laisvės padėtis gali dar pablogėti.
Daugelis žurnalistų jaučia politinį spaudimą, apie ką ir kaip rašyti, kokias temas paliesti. Tomaszas Piątekas, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas, kuris šiuo metu kovoja su 15 teisminių ieškinių, atliko tyrimą apie Lenkijos buvusio saugumo ministro ryšius su Rusija. Politikas žurnalistą padavė į teismą už šmeižtą. Žurnalistui gali grėsti iki trejų metų kalėjimo.
Lietuvoje Seimo nario Artūro Skardžiaus atvejį tyrę portalo 15min žurnalistai atsidūrė teisme, kurį jie laimėjo. Teismas nurodė, kad visos teismo išlaidos redakcijai turi būti padengtos A.Skardžiaus lėšomis. Tiesa, teismo verdiktas dar gali būti apskųstas. Š.Černiauskas sako, kad jo redakcijos pozicija yra pakankamai gera: „Esame didelė įmonė – patys samdome advokatus, tačiau mažesnės ar regionų redakcijos to leisti negali.“
Delfi.lt žurnalistė Jurga Tvaskienė pabrėžia, kad Lietuvoje vyrauja spaudimas žurnalistams, rašantiems sudėtingomis su korupcija susijusiomis ekonominėmis ir finansinėmis temomis. Žurnalistė pamini atvejį, kai viena Lietuvos institucija delsė pateikti atsakymus į klausimus, skambino ir siūlė nerašyti straipsnio. Tokiu būdu tyrimo paliesti įtakingi asmenys bando užblokuoti ir sutrukdyti žurnalisto darbą.
Tai, ar žurnalistas gali būti paduotas į teismą, pasak J.Tvaskienės, priklauso ir nuo paties žurnalisto: „Mūsų darbas yra tikrinti kiekvieną žodį, kiekvieną skaičių, o kai visi faktai bus teisingi, niekas negalės prisikabinti.“
Jai pritaria Š.Černiauskas sakydamas, kad „kiekvienas žurnalistas turi atsakyti už savo teikiamą informaciją, todėl padavimas į teismą nesukelia problemų“. Jo manymu, Lietuvoje pirmiausia turėtų būti palengvinta prieiga prie duomenų.
ES ketina imtis veiksmų
Kai kuriose šalyse vyrauja ne tik žurnalistų laisvės ribojimas teisine cenzūra, bet ir šios pavojingos profesijos atstovų žeminimas. Slovakijos premjeras R.Fico žurnalistus slovakus vadino „purvinomis prostitutėmis“, o Čekijos prezidentas nuotraukoms pozavo rankose laikydamas ginklą su užrašu „žurnalistams“. Kalbėdamas Europos Parlamente, Europos Komisijos narys Julianas Kingas skatino ES šalis nares imtis iniciatyvos, kad žurnalistų saugumas būtų užtikrintas ne tik teisiškai, bet ir psichologiškai.
Diskusijoje dalyvavę EP nariai įsitikinę, kad valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti žurnalistų siekio atskleisti neteisėtas ar žalingas praktikas, už bet kokius represinius veiksmus prieš žurnalistus turėtų būti atitinkamai baudžiama, o šiuos veiksmus taikančių įmonių ar asmenų vardai turėtų būti vieši. Vis dėlto, Š.Černiausko manymu, gėdos lentos sudarymas nebūtų efektyvus – efektyviau būtų užtikrinti žurnalistų teisę atlikti savo darbą ir laisvai prieiti prie informacijos.
J.Kingas teigia, kad EK turi ribotą galimybę daryti įtaką žiniasklaidos laisvei šalių viduje, tačiau siekia atlikti žiniasklaidos turinio įvairovės stebėjimus ES šalyse, peržiūrėti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir stiprinti joje numatytus su nacionalinio transliuotojo laisve susijusius punktus.
Komisijos narys pažymi, kad jauno Slovakijos žurnalisto nužudymas yra išpuolis prieš Europos vertybes. Jo įsitikinimu, kiekviena ES šalis turi užtikrinti savo piliečių saugumą bei nuodugnius išpuolių tyrimus, įsitraukiant ir padedant visos ES pajėgoms.
Pasiūlymai dėl tiriamųjų žurnalistų apsaugos bus pateikiami viename iš artimiausių Europos Parlamento plenarinių posėdžių. Tik ar jie apsaugos tiriamuosius žurnalistus?
